Programa Maximum

Pastebėjau, kad mintyse turiu nebaigtų, o taip pat ir nepradėtų darbų sąrašą. Kiekviena diena turi savo kasdienės rutinos darbus, kurie būna padaryti. Šiuos darbus aš vadinu "programa minimum" - tai valgio gaminimas, išėjimas su vaikais į lauką, minimalus apsitvarkymas ir pan. Bet taip pat kiekviena diena turi ir daugiau numatytų, bet negyvybiškai svarbių darbų ar planų, ką aš vadinu "programa maximum". Tai kruopštus apsitvarkymas, apsipirkimas turgelyje, rūbų lopymas, skalbimas, nuėjimas į parduotuvę, susitikimai su draugėmis, užsiėmimai maloniais dalykais (scrapbookingas, veltinis ir pan.) ir t.t.

Tai va, pastebėjau, kad iš tos programos "maximum" susikrovė begalė darbų :( Kuriuos niekaip neįstengiu ar neprisiverčiu padaryti. Kai tie nepadaryti darbai tampa neatidėliotinais tada juos padarau, o kiti taip ir laukia manęs... arba mano vyro ;)

Bet čia iškyla kita problema. Vyras tai nežino apie programą "maximum", kuri yra mano galvoje. O aš apie ją nenoriu nieko sakyti, kad netapčiau zirzekle, bambekle ir kitokia ekle. Na, žinote, noriu, kad jis pats suprastų kuo man galėtų padėti :D Bet vyras skaityti minčių nemoka, tad nesupranta. Taigi, tie darbai taip ir lieka...

Gedėjimas

... viduje taip liūdna, tuščia. Neatsakytas "kodėl". Silpnumas, bejėgiškumas. Ašaros, byrančios skruostais. Blaškausi tarp dangaus ir žemės... mastau apie gedinčius artimuosius ir apie amžinąjį Dievą. Mirtis tokia nenuspėjama ir netikėta. Norisi dar stipriau apkabinti likusius brangius žmones ir jų nepaleisti, kad jie "neišeitų". Norisi melstis...

Užjaučiu dėdės Romo artimuosius.

Dekupažas

Dekupažas (decoupage – nuo žodžio „decouper” iš prancūzų kalbos išvertus reikštų - “iškirpti”) yra dekoravimo technika/menas, kai dekoruojamas objektas apklijuojamas popieriaus iškarpomis, į pagalbą pasitelkiant įvairius efektus: paišymo, auksavimo, sendinimo ir pan. Apklijuotas objektas “konservuojamas“ laku, kuris tuo pačiu paslepia iškilius popieriaus kraštus, o galutinis rezultatas panašus į tapybą.

Apie šį dekoravimo būdą sužinojau atsitiktinai, internete ieškodama priemonių scrapbookingui :) Pirmiausia pabandžiau pati pabandyti (išbandžiau tai ant guminių batų :D Ir tada supratau, kad visgi reiktų, kad kas nors pamokytų :)

Taigi, šeštadieni buvau dekupažo kursuose, kur profesionalė pamokė šios dekoravimo technikos. Kursų metu dekoravau dėžutę (matote nuotraukose). Nesgrabnai gavosi, bet vis šiokia tokia praktika :) Dabar ieškau aukos - ką "išdekupažuoti" :D Nes procesas malonus, bet bijau, kad rezultatai nepapiktintų vyro :D Beje, jei kam įdomu, tai galite dar apie dekupažą paskaityt čia arba pažiūrėti žemiau esantį video.

Jausmai

Moterys kartais neskiria jausmų nuo minčių (tai citata iš mano vyro paskaitos apie meilę).

Keistas teiginys, bet jame yra tiesos. Kartais jausmai tokie realūs, stiprūs ir dominuojantys, kad blaivus protas atrodo visai nebeegzistuoja :)

Kartais atrodo, kad mus, moteris, valdo hormonai :) PMS, prieš PMS, po PMS... O nėštumas! Jo metu apskritai atrodo, kad nuotaikos tampa nebekontroliuojamos. Vėliau gimdymas, žindymas, o vėliau menopauzė... Moterys patiria aukštą emocinę įtampą. Dėl kenksmingų gyvenimo sąlygų joms priklauso daugiau poilsio :)

Kad būtum laiminga

Paskutiniu metu įkyriai mastau kur man įsirengti savo darbo kampą. Jaučiu didžiulį poreikį turėti SAVO "šventą" vietą, kur laikyčiau rankdarbių priemones, dienoraštį, mėgstamas knygas ir pan. Šia mintimi esu tiesiog apsėsta, nerandu sau vietos...

Mastydama apie tai vakar vyro paklausiau ko JIS dabar labiausiai norėtų. Mano nuostabai jis pasakė, jog norėtų, kad aš būčiau laiminga. Nepatikėjau, bet vis tiek buvo malonu :) Kurį laiką pameditavau apie tokį jo nuostabų atsakymą :) iš pasitenkinimo net ašarą nubraukiau. Ir po kokio pusvalandžio vėl paklausiau, ko jis labiausiai norėtų.

Jis vėl atsakė "kad tu būtum laiminga". Po pauzės papildė: "kad mylėtum vaikus... vyrą... save... kad nebūtum pikta..". Ir tada susimasčiau, kokią vis dėlto jis mane mato žiežulą...

:)

Šunys ir jų likučiai

Kiek save prisimenu visą laiką labai mylėjau šunis. Jų akys, letenos, džiaugsmingai vizginama uodega, o snukiai kokie jų faini :)

Bet viskas pasikeitė tą dieną kai pirmą kartą su vaiku išėjau į lauką. Mažas žingeidus žmogeliukas pėdina per žolytę, rankioja visokius pagaliukus ir .... šunų š~deliukus. Ne tai, kad rankioja, bet tiesiog eina per juos :( Jų tiek daug!!! Kol kaip visi žmonės vaikščiojau šaligatviais, niekada nepastebėjau kas dedasi žaliojoje zonoje.

Pasidomėjau ir sužinojau, kad šunų šeimininkams privalu surinkti šunų išmatas! Na, tiesa, jas reikia išmesti į tam specialiai skirtus konteinerius, kurių kiek žinau Lietuvoje yra retenybė. Bet vis dėlto šunų mylėtojų kultūra mane stebina iki šiol. Tik vieną kartą esu mačiusi kaip šeimininkas surenka savo šuns išmatas. O kiti... ne tik, kad nesurenka, bet apskritai ignoruoja šunų tuštinimosi faktą. Ne kartą yra buvę, kad šunys kakoja vos už metro nuo vežimėlio ar žaidžiančio vaiko. O pasakius pastabą šeimininkui tai jis apsimeta, kad negirdi ką sakau arba kažką piktai sumurma ir nueina. Tokiu atveju norisi ir jam prie kojų mestelėt vaiko pridarytą "pampersą" ir kvailai šypsodamasi pasakyti "juk tai tik mažo vaiko kakutis, negi aš dabar visą kelią nešiuosi pridarytą pampersą namo?"

Mieli šunų augintojai, nešiokitės maišelius ar specialius semtuvėlius ir surinkit savo šunų išmatas.

Foto iš dogs.thefuntimesguide.com

Testai

Pateikiu keletą nesunkių testų prasiblaškymui.

Štai du lengvi testukai su nuotraukomis. Atsakant į klausimą (anglų k.) jums reikės tiesiog pasirinkti atitinkamą nuotrauką. Atlikus testą jūsų rezultatai bus susumuoti ir pateiktas trumpas aprašymas bei statistika apie dažniausiai kitų žmonių pasirenkamus atsakymus ir pan. Spustelėkite čia, o po to čia.

Kitas testas skirtas išsiaiškinti ar jūs galite atskirti nuoširdžią šypseną nuo dirbtinos. Jei nemokate anglų kalbos, tai tik atsidarius šiai nuorodai pamatysite dvi "liniuotes". Jose tiesiog pažymėkite kur nors ir spauskite "Next". Visą laiką bus tas pats klausimas "Ar šypsena nuoširdi, ar dirbtina?". Kad žmogus nusišypsotų jums reikia paspausti grojimo mygtuką. Jei manote, kad šypsena nuoširdi, tai spauskite "Genuine", jei dirbtina - "Fake". Kai peržiūrėsite visas šypsenas, tada dar jūsų paklaus pagal kurią veido dalį jūs spėjote ar šypsena tikra ar ne. Norėdami atlikti šį testą spauskite čia.

Pyktis

Neseniai vienas pažistamas apie mane sakė "... a glaza takije dobryje..." (rus.k.) :)) Malonu tai girdėti, bet iš tiesų jis nežino, kad namuose virstu į raganą ant šluotos. Pastaraisiais metais pyktis tapo viena dažniausių mano emocijų, kurią labai sunkiai valdau. Todėl vakar dalyvavau mamų klube, kur buvo kalbama apie mamų pyktį. Štai keletas minčių iš susitikimo(atsiprašau jei įvelsiu netikslumų).

Pyktis yra viena iš daugelio mūsų emocijų. Pykti yra normalu. Ši emocija yra reakcija, pasekmė, o ne priežastis. Pykčio nereikia slopinti, bet mokintis jį teisingai išreikšti. Jei nuo vaikystės vaikas mokinamas užgniaužti pyktį, tai galiausiai paauglystėje susikaupęs jis sprogs iššaukdamas agresyviai pasyvų elgesį. Nors agresija atvirai ir neparodoma, bet pradedama kenkti sau ir kitiems, prasideda maištas. Jei vaiką ištinka pykčio priepuolis, tai geriausia jam pasakoti istorijas, su kurių herojais vaikas galėtų susitapatinti. Istorijose turėtų būti analogiškos situacijos kaip ir jūsų vaiko. Svarbu suprasti dėl ko jis pyksta ir kaip reiktų teisingai išreikšti pyktį. Parodyti, kad yra kitas sprendimo būdas (nei trenkti kitam ar pan.)

Pyktis turi preliudiją (tyla prieš audrą). Išsiaiškinkite kokia jūsų pykčio preliudija, nes būtent per preliudiją ir reikia suvaldyti pyktį. Pvz. jei jūs pradedate kaisti, išmuša karštis, tai atsidarykite šaldytuvą ir šiek tiek į jį pakvėpuokite :)) Po to susiraskite vietelę, kur galėtumėte pabuti viena ir išsiaiškinti dėl ko iš tiesų jūs pykstate. Užduotis: pagalvokite (gerai būtų, kad ir užrašytumėte) kokia yra jūsų pykčio preliudija, kas tuo metu vyksta su jūsų kūnu ir kaip galėtumėte suvaldyti tuos procesus.

Užduotis. Apibudinkite (ant lapelio ar kompe, ar tiesiog mintyse) save kaip kalną. Kaip jūsų asmenybė atrodytų jei būtų kalnas? Jei apibudinote, tai skaitykite toliau. Beje, jai jūsų kalnas nėra ugnikalnis, tai dar nėra visai blogai :)

Pagal Julie Ann Barnhill knygą "She’s Gonna Blow!" žmogaus asmenybės pagal pykčio protrūkius lyginamos su keturiais ugnikalnių išsiveržimo tipais :

Strombolio tipo ugnikalniai. Išsiveržimai nėra stiprūs, juos lydi kelias sekundes trunkantys sprogimai, išmetantys karštų dujų ir kietos medžiagos, lava išmetama tik į keliolikos-keliasdešimties metrų aukštį. Iš esmės tai ramūs ugnikalniai, kurie padūmija, kartais šiek tiek pasproginėja ir vėl ramūs. Šiam tipui priklausantys žmonės pyksta savo viduje, paburnoja kai niekas negirdi, savo pykčio niekam neparodo. Pykdami kitiems žalos nepadaro.

Havajų tipo ugnikalniai. Tokio išsiveržimo metu skysta ir labai karšta lava liejasi ramiai, be sprogimų ir pasklinda dideliame plote. Šiam tipui priklausantys žmonės daugiausiai pyktį laiko savyje, bet retkarčiais pyktį išlieja ir ant kitų. Tačiau pykčio protrūkiai nėra žiaurūs ar akiplėšiški.

Vulkano tipo ugniklaniai. Šiems išsiveržimams, kaip ir Strombolio tipo, būdinga daug nedidelių sprogimų, bet išmestų produktų stulpas, paprastai būna aukštesnis. Vulkaniniai išsiveržimai išsviedžia daug maždaug futbolo kamuolio dydžio piroklastinių bombų. Lavos srautų dažniausiai nebūna. Šiam tipui priklausantiems žmonėms daug nerikia, kad jie pratrūktu pykčiu - "čiut kas ir sprogimas".

Plinijaus tipo ugnikalniai. Šio tipo išsiveržimo metu liejasi dideli lavos kiekiai, milžinišku greičiu (keli šimtai metrų per sekundę) išmetamos dujos ir daug piroklastinės medžiagos. Pelenai gali iškilti į keliasdešimties kilometrų aukštį, dideli pemzos kiekiai nukloja ugnikalnio apylinkes, o greitai srūvanti lava suniokoja augmeniją. Šiam tipui priklausančios mamos turi labai rimtų problemų ir jų pyktis antneša žalą aplinkiniams. Pyktis reiškiasi tiek emocine, tiek fizine agresija.

Užslėpti pykčio požymiai:

Sarkazmas. Tokie žmonės yra sarkastiški. Tai ypač jaučiama jų kalboje.

Nenaturalus juokas.

Atidėliojimas. Dėl išsekimo atidėlioja darbus, problemų sprendimus ir pan.

Nuobodulys. Viskas neįdomu, niekas nedomina, viskas "užknisa".

Depresija. Čia nekalbama apie klinikinę depresiją. Depresija ar depresinės nuotaikos gali trukti dieną, kelias dienas, kelias savaites ar labai svyruoti - vieną dieną viskas gerai, kitą - depresija.

Įtemptas kaklas ir pečiai. Dėl streso jaučiama įtampa kaklo ir pečių srityse.

Dažniausios neteisingos pykčio išraiškos:

Fizinis smurtas.

Emocinis smurtas. Ši pykčio išraiška dažnai yra skausmingesnė net už fizinį smurtą. Į emocinį smurtą įeina žeminimas, terorizavimas, ignoravimas, emocinis atsipjovimas (atgalinio ryšio nebuvimas), lyginimas su kitais, gėdinimas, kaltinimai, negatyvūs pranašavimai ir pan.

Kaip kovoti su pykčiu. Pirmiausia pripažinkite, kad turite pykčio problemų.

Pasirūpinti erdve, kur atsigautų jūsų siela. Pagalvokit kur, kaip, kada jūs labiausiai pailsite, atsigaunate, prasiblaškote. Tai galėtų būti knygos skaitymas, buvimas vienumoje, gamtoje, paplepėjimas su drauge kavinėje, sporto klubas, geras filmas ir t.t. Užduotis- pagalvokite kokia yra jūsų erdvė.

Rūpintis fizine ir psichine sveikata. Alkis ir nemiga yra geriausi pykčio draugai. Todėl reiktų pagalvoti kaip pertvarkyti dienotvarkę, mobilizuoti šeimos narius, draugus, giminaičius, kaimynus :) , kad jūs galėtumėte pavalgyti ir pamiegoti. Čia vertėtų pagalvoti apie sveiką mitybą, vitaminus, sportą. Labai svarbus laiko planavimas. Užduotis - pagalvokite (gerai būtų, kad ir užrašytumėte) ką jūs galėtumėte savo dienotvarkėje, gyvenimo būde pakeisti.

Susitaikyti su savo praeitimi. Pamatyti ir iškelti žaizdas, kurias atsinešėte iš vaikystės. Vidinės žaizdos trukdo adekvačiai reaguoti į aplinką. Čia tikrai jums padėtų trečias asmuo (psichologas, dvasininkas, konsultantas).

Mokytis pykčio kontrolės pratimų. Tai pavyzdžiui jau minėtas kvėpavimas į šaldytuvą :) Atsiskyrimas nuo kitų, kad aiškiai suprastumėt dėl ko jūs pykstate. Konstruktyviai išreikšti pykti. Pasirinkite tinkamą laiką konflikto sprendimui (pvz rytoj po darbo), o iki to paskelbkite laikinas paliaubas, kad su pykčio objektu (vyru, vaiku, anyta) bendrautumėte be povandeninių bombų. Iki to laiko pravartu būtų prašyti Dievo išminties, kad susitikus aiškinimuisi nebūtų tik koliojimasis. Viena iš dažniausių klaidų - tai asmeniškumas. Išsakomi nepasitenkinimai turėtų būti nukreipti nuo asmens į jo elgesį. Pvz., vietoj "tu bjaurybė" sakyti "elgiesi bjauriai". Ir apskritai kuo išmintingiau sudėstysit savo nepasitenkinimo kalbą, tuo didesnių rezultatų sulauksit. Pvz. geriau kalbėti ne apie tai, koks niekšas yra jūsų "pykčio objektas", o apie savo jausmus, kad pvz. jūs pasijautėt atstumta, kai vyras kavinėje neaprengė jums palto.

Taisyklės namuose. Nusistatykite taisykles tiek jums su vyru, tiek vaikams. Pvz.: neiti miegoti kol neišsiaiškinsit įelektrintų santykių, atsiprašyti, kontroliuoti savo žodyną ir pan.

Skaityti Bibliją, kad protas mąstytų teisingai, neiškreiptai.

Svarbu. Labai svarbu išsiaiškinti kokia pykčio priežastis. Nes gal jūs išplūdote vaiką dėl išpiltos arbatos, nors iš tiesų jūs esate įsiutusi ant vyro, kad jis grįžęs iš darbo neparodė jums dėmesio, o iškart nuėjo prie kompiuterio.

Taip pat apie pyktį galima paskaityti Bernardinai.lt svetainėje. Straipsnis yra čia.

Spintų tuštėjimo metas

Vakar vėl turėjau galimybę dieną praleisti be vaikų (mergaitės viešėjo pas močiutę). Tad šį kartą vietoj ShopoTerapijos pasirinkau namų tvarkymą. Pagalvojau, kad pirmiausia susitvarkysiu, tada išsivalysiu langus, tada karštoj vonioj pagulėsiu, o jei liks laiko dar kur nors išlėksiu iš namų :)

Kadangi vaikai greitai auga, tai spintose ir balkone susikaupė begalė išaugtų arba dar "nepriaugtų" rūbų ir batų. Pirmiausia juos visus iš visur sutempiau į vieną kambarį. Tada pradėjau stambų rūšiavimą į "Barboros išaugti rūbai/batai" ir "Liepos išaugti rūbai/batai". Kai tai padariau tada pradėjau smulkų rūšiavimą į "megztukai 0-12 mėn", "kelnytės 0-12 mėn", "šliaužtai 0-12 mėn" ir pan. bei "kelnės nuo 2 m.", "suknelės nuo 2 m." ir pan. Taip pat dar buvo du maišai "labdarai" ir "išmesti". Norėtųsi viską mest lauk ar atiduoti, bet kažkur tolimam omeny turim minčių apie šeimos pagausėjimą.

Iš pradžių rūšiavimas teikė tam tikrą malonumą, įdomumą, smalsumą, bet kuo toliau tuo labiau darėsi nuobodžiau, sunkiau, vis labiau pradėjo skaudėti galvą ir atrodė, kad "skudurų" dėliojimui nebebus pabaigos :( Netrukus supratau, kad langų tikrai neišsivalysiu ir iš namų tikrai niekur neišlėksiu, tad vyliausi nors karštoj vonioj pagulėti. Vos spėjau viską baigti iki pusės devynių vakaro, nes tuomet mums atvežė vaikus.

Beje dar praleidau vieną tvarkymo detalę - tai surūšiuotų maišų išnešimas į rūsį. Gavosi 11 didelių (200 l talpos) maišų. Tiesa tarp jų buvo ir maišai pilni pliušinių žaislų (juos išnešėm dėl Liepos alergijos). Maišus nutysėm prie rūsio, kurio pasirodo buvo nulaužta rankena todėl niekaip negalėjom įeiti. Bet visų galų meistro senelio dėka įėjom ir pagaliau sudėjom maišus.

Taigi, vaikai jau namie, rūbai sutvarkyti, šiek tiek pavakarojom ir nuėjom visi miegot :) Tiesa, vonioj taip ir nepagulėjau...

GĖLĖS

Instrukcija. Paspaudę kita spalva pažymėtus žodžius pamatysite iliustracijas. Norėdami iš iliustracijos grįžti atgal spauskite grįžimo rodyklę viršuje. Arba galite iliustracijas žiūrėti atskirame lange - tada reikia vienu metu spaust Ctrl ir pasirinktą žodį.

Kažkurį vakarą važiavau į autoservisą pasiimti pataisyto rato (pradžia nevisai gėliška :) Atvažiavusi pamačiau besidarbuojančius vaikinus ir vyrus. Tai buvo apie 8 val. vakaro, tad pagalvojau, kad ko gero namuose jų laukia žmonos (draugės). Tai jų kasdienybė. Eilinė diena. Bet... jei jie važiuodami namo nupirktų savo moterims gėlių, tai nebebūtų eilinė diena. Tai būtų nuostabi diena. Gėlėmis pradžiugintų mylimąsias. O mylimosios įkvėptos tokio gražaus vyrų žingsnio juos apdovanotų vakariene , savo rūpesčiu, švelnumu ...

Gėlės tarsi raktas į moters sielą. Tai tarsi geroji emocija, kurią galima dovanoti. Tai taikos pypkė santykių kare. Tai beveik nieko nekainuojanti, bet milijono verta dovana. O jei gėlės teikiamos skambant žodžiams "aš tave myliu", tai pasekmės neprognozuojamos.

Neįgalumas

Kartais net nejaučiame kokie priklausomi ir neįgalūs esame.

Pavyzdžiui staiga sugenda mašina ir kol ją remontuoja jums tenka keletą dienų važinėti viešuoju transportu. Kas patyrė šią situaciją gerai žino kaip tada jautiesi. Nežinai net kaip nuvykti iki centro, kiek kainuoja talonėlis, kiek laiko truks kelionė. Nieko nebespėji, nežinai kokią rankinę imti, nes puse daiktų tiesiog gulėdavo automobilyje, nežinai ką rengtis, nes nejausdavai ar lyja, ar šalta... Nebesugebi pilnavertiškai funkcionuoti visuomenėje. Pamenu brolis būdamas tokioje situacijoje pasakojo: "įlipu į troleibusą ir visi į mane žiūri..." :D

Arba pametate mobilųjį telefoną. Katastrofa! Staiga suvokiat, kad neprisimenat mintinai nei vieno telefono numerio. Apima panika, kad turi skambinti svarbūs asmenys, o taip pat ir jums reikia neatidėliotinai skambinti. O dar pagalvojate, kad neduok Dieve jums kas nors nutiks, tai kaip reiks išsikviesti pagalbą...

Maistas. Daugelis turime nusistovėjusius maitinimosi įpročius: valgymo valandas, mėgstamus produktus, kavines ir pan. Jei reiktų viską ar nors kažką keisti, tai prasidėtų pačios tikriausios "lomkės". Atsisakykite mėsos, kavos ir jau patirsite galvos skausmus, nuotaikos svyravimus ir kitus beveik ligos požymius.

Dar galima paminėti televizorių, kompiuterį, krepšinį, parduotuves, grožio salonus, sporto ir spa centrus bei daugybę kitų dalykų, be kurių mes tampame neįgalūs.

ShopoTerapija

Įspėjimas! Kas alergiškas parduotuvėms, tegul šio rašinuko neskaito.

Ši terapijos rūšis vieniems labai padeda, o kitiems daro labai neigiamą šalutinį poveikį. Aš (dideliam vyro liūdesiui) priklausau pirmajai žmonių kategorijai.

Vakar (po ilgo ir nuobodaus sėdėjimo tarp keturių sienų) pasitaikė galimybė visai dienai ištrūkti iš namų. Ant lapelio susirašiau visas lankytinas vietas (suprask tai parduotuvės :) ir nė nepusryčiavusi nuo ryto išskubėjau iš namų.

Pirmiausia nulėkiau i Thomas Philips (Šiaurės miestelyje). Ir neskubėdama, apžiūrinėdama kiekvieną prekę apėjau parduotuvę nuo iki. Ten įsigijau mažo formato pamper's servetėlių su dėžute ir traškių lazdelių su sezamais :)

Tada nuėjau į šalia esančią kažkokią gėlių/sodo priežiūros parduotuvę. Nieko nepirkau, tik ganiau akis :)

Pakeliui į kitą punktą užvažiavau į automobilių salonų valymo paslaugas teikiančią firmelę, kur žavūs jaunuoliai išsiurblino ir išvalė tikrą kiaulidę mūsų mašinoje :)

Kol valė automobilį aš apsilankiau dar vienoje netoliese esančioje sodo priežiūros parduotuvėje ir įsigijau labai mielų sudžiovintų gėlyčių, kurios yra vaakumuotos ir jas galima klijuoti kaip lipdukus (nežinau ar supratote ką parašiau :) Jas naudosiu scrapbookingui (foto koliažui).

Toliau pagal planą važiavau į sporto prekių išparduotuvę Žaliajame Parke (Š.miestelyje), bet ten ko reikia neradau.

Ta pačia proga apsilankiau Parke esančioje Effigy išparduotuvėje (nieko nepirkau),

kosmetikos prekių parduotuvėje (nupirkau Liepai mažų lipdukų nagų dekoravimui),

Vaikų mieste (nupirkau termolėkštutę Barborai ir pėdkelnes Liepai),

Rikyje (nupirkau dvi trumpom rankovėm "maikutes" Liepai),

Norfoje (nupirkau maisto produktų).

Kitas sąrašo punktelis buvo ArtManija (Pylimo gatvėje). Kadangi čia niekada nebuvau buvusi, tai gerokai sugaišau kol ją radau ir po to kol išvažiavau, nes kamščiai buvo nerealūs. Tokio tipo parduotuvėse man visada būna silpna nuo to gėrio, kuris ten yra ir baisiausiai turiu save tramdyti, kad visko nenusipirkčiau :) Taigi, ten pripirkau visokių mielų dalykėlių scrapbookingui ir dekupažui (kada nors parašysiu ir apie šiuos du stebuklingus žodžius :)

Vakarinis automobilių kamštis mane nunešė (t.y. beveik netyčia nuvažiavau :) iki Senukų (Ukmergės g.). Ten įsigijau dar kelias smulkmenas minėtam scrapbookingui ir dekupažui.

Sąrašėlyje apie lankytinas vietas buvo parašyta "batų parduotuvės", nes turiu misiją nupirkti guminius batus (ne vaikiškus). Bet mano "batarkės" buvo išsekusios ir nebeturėjau nei jėgų, nei laiko važinėti po batų parduotuves, tai nusprendžiau užsukti į Maximą (Ukmergės g.). Deja ten giminių batų neradau. Na, bet nupirkau laikrodį mūsų svetainei, kojnytes Liepai, du dangčius lėkštėms į mikrobangę ir dar kažką...

O savo ShopoTerapijos seansą pabaigiau Iki parduotuve, nes tik ten yra vyro užprašytas sterkas.

Taigi, namo grįžau apie 20 val. Buvau pavargusi, alkana, bet LABAI prasiblaškiusi nuo namų ir buities. Nors, tiesą pasakius, tai nėra tikra ShopoTerapija, nes išleidau per mažai pinigų. Kad pasijustų tikrasis šios terapijos poveikis, anot mano vyro, turi būti ne mažesnis nei 300 Lt. per valandą greitis :))

SpraNgėsiai

Na tai tokios mūsų charakterio savybės, kurias aplinkiniai sunkiai pakelia. Niekas jų nemėgsta, bet vis tiek mes jomis dosniai dalinamės. Kuo artimesnis žmogus, tuo labiau dalinamės... Kuo labiau myli ir pasitiki kitu, tuo daugiau spraNgėsių duodi. Ir tikrai kartais taip myli, kad net spraNgu pasidaro. Bet kartu tai puikus draugystės indikatorius, aštrių santykių kampų šlifatorius. Kuo daugiau kitų žmonių spraNgėsių suvalgai, tuo atsparesnis pasidarai jų neigiamam poveikiui (nors pasitaiko ir apsinuodijimo atvejų). SpraNgėsiai ypač reikalingi poroms, kurios draugauja ir ketina tuoktis. Šiuo ikivestuviniu laikotarpiu įsimylėjėliams reiktų jais dalintis kuo daugiau. Nes jei jūsų išrinktasis/išrinktoji toj spraNgėsių gausoj vis tiek norės su jumis tuoktis, tai žinosite, kad jus myli besąlygiškai. Na, o santuokoj tai geriau būtų spraNgėsių normą mažinti ir keisti juos į kokį kitą produktą, turintį mažiau koliorijų (nuo žodžio koliotis), labiau teigiamą, ne tokį savanaudišką.

Jei sugalvosite į kokius produktus galima būtų pakeisti spraNgėsius, tai būtinai parašykite komentaruose. Ačiū :)

DEBESYS

Nors lėktuvu esu skridusi vos vieną kartą ir tas kartas buvo vaikystėje, vis dėlto mano vaizduotėje labai ryškus vienas vaizdinys. Jis labai siejasi su mano sielos išgyvenimais.

Diena apsiniaukusi, niūri, tamsi, drėgna, žvarbi. Debesys pilki, greiti, sunkūs, jie visur, jie valdo. Tačiau pakanka keleto minučių ir lėktuvas pakyla virš debesų, kur saulė akimirksniu viską pripildo šviesa. Viskas pasikeičia. Pasidaro gera ir malonu :)

Apie šį vaizdinį stengiuosi galvoti kiekvieną kartą, kai būna apsiniaukusi diena, kai apima liūdesys, atakuoja depresija ar slegia kokie nors rūpesčiai. Tiesiog galvoju, kad tai laikinas metereologinis/psichologinis reiškinys, tai rūpesčiai, kurie turi pabaigą ir sprendimą. Nes iš tiesų šviečia saulė, tiesiog aš jos tuo momentu nematau. Bet ji yra, ji ir toliau šildo ir šviečia. Neįtikėtina!

VIRTUVĖ - IŠĖJIMO NĖRA!

Virtuvė - yra jungiamasis taškas tarp visų kambarių, dienotvarkės punktų, tarp poilsio ir darbo, tarp romantikos ir kivirčų... Taigi, joje šalia virtuvinių rakandų yra Barboros barškučiai, Liepos spalvinimo knygelės, flomasteriai, vaikiški akių šešėliai, mano dienoraštis, krūva žurnalų, vyro darbo popieriai, Liepos suknelė, mano džemperis, kuprinė su Barboros kelioniniais daiktais, magnetofonas, mažas tarybinis nespalvotas Šilelis, fenas ir daugybė kitų "reikalingų" daiktų. Rytais dažniausiai virtuvė atrodo kaip po tornado - viskas mėtosi ant žemės, stalo, spintelių, palangės.

Dienos pradžia - puikus laikas pradėti naują, gražią, turiningą dieną. Taupydama laiką stengiuosi greitai pagaminti pusryčius ir pamaitinti vaikus, greitai susitvarkyti, greitai pati papusryčiauti, greitai paruošti pietus vaikams, nelabai greitai juos pamaitinti, greitai pačiai pavalgyti, greitai išgerti puodelį arbatos, greitai paruošti vyrui vakarienę ir nors šiek tiek aptvarkyti, kad jam būtų kur praeiti, nemurmėdama pavakarieniauti, greitai sudaryti likusio vakaro veiksmų planą, nes jau abi atžalos reikalaudamos priešmieginio dėmesio iš paskos vaikšto... Po vaikų maudynių, pasakų skaitymo ir migdymo grįžtu į virtuvę... Gendančius produktus sudedu į šaldytuvą, užgesinu šviesą ir su viltimi, kad rytoj viskas bus kitaip einu miegoti.

Šypsausi. Mane užplūsta neapsakomas džiaugsmas - lova yra miegamajame :)