Kai per daug įsijauti

Foto iš www.shouldthisbecensored.com

Nors mes esame mamos, bet taip pat esame ir žmonos, dukros, seserys, bendradarbės, kursiokės ir t.t. Skirtingi socialiniai vaidmenys reikalauja skirtingo elgesio ir bendravimo. Bet problema ta, kad įsijautus į mamos vaidmenį kartais nepavyksta laiku persijungti į kitą vaidmenį kas sukuria kurioziškas situacijas.

Pavyzdžiui kai mūsų vaikai būna namie aš į vyrą dažniausiai kreipiuosi "tėti". Bet kai būname dviese, tai kreipiuosi vardu. Ne kartą esu gavus pastabą, kad nepiktnaudžiaučiau tėčio kreipiniu. Nekreipdavau į tai dėmesio, kol vieną dieną likę dviese romantiškoj atmosferoj nesąmoningai į vyrą kreipiausi "tėti"... Vyro išlaikyta pauzė privertė mane išgirsti ką aš pasakiau... ir išgirdau. Buvo gėda ir labai juokinga :D

Kita situacija. Kai einame su vaikais per gatvę aš vyresnėlę visada labai stipriai laikau už rankos. Prieš kelias dienas ėjau su savo tėčiu per gatvę ir... kaip stvėriau jį už rankos :D Tiksliau norėjau stvert, bet nesugrabaliojau, nes ūgis šiek tiek kitoks nei mano dukros :D

O kiek tokių situacijų kai dedi svečiams valgį į lėkštę ir... viską smulkiai supjaustai kaip vaikams :D

Draugė pasakojo. Ji turėjo dar žindomą vaiką. Taigi, ilsisi ji lovoje (viena). Prie jos prigula vyras. O ji nė nedvejodama šast jam krūtį iškiša... :D Ir tik po akimirkos atsipeikėja, kad juk tai vyras, o ne vaikas :D

Už komentarą dovana

Vis dėlto visos mano raštliavos netenka prasmės, kai nėra grįžtamojo ryšio - komentarų. Tad norėdama paskatinti aktyviau komentuoti skelbiu mini konkursą.


Birželio 16 d. burtu keliu ištrauksiu vieną komentatorių, kuris gaus dovanų mano vyro knygą "Meilės pamokos: kad nemylėtume kaip idiotai". Burtus trauksiu iš visų, kurie parašys nors vieną komentarą nuo šiandien iki birželio 15 d. Kuo daugiau komentarų žmogus bus parašęs, tuo didesnis šansas laimėti ;) Komentuoti galima ir senus pranešimus.

Džiaugsmai, oi, t.y. vargai dėl automobilio

Foto iš www.all-pointstowing.com

Prieš savaitę įsigijome automobilį Renault Espace (2002m.) Kaip žinia, įsigijus nenaują automobilį laukia visokie tepalų keitimai, smulkūs remontai ir t.t. Taip susiklosčius aplinkybėms šiomis "smulkmenomis" teko rūpintis man pačiai. Viskas vyko beveik sklandžiai, išskyrus vieną dieną...

Ketvirtadienį automobilį nuvariau saugos sistemų vyrukams, kad įstatytų signalizaciją. O kadangi vyras kaip tik penktadienį turėjo išvažiuoti į Šilutę ir viskuo man tektų rūpintis pačiai, tai laukdama skambučio iš serviso sėdėjau kaip ant adatų. Mašinos atsiėmimą turėjau derinti prie Barboros miego ir Liepos paėmimo iš darželio.

Gerokai po pietų sulaukiau skambučio, kad signalizacija jau įstatyta. Buvo jau po trijų, o ketvirtą Barbora eina antro miego. Keliasi ji po septynių, o tie vyrukai dirba iki septynių. Tad turėjau greitai susisukti iki Barboros miego. Staigiai aprengiau Barborą ir mes išvažiavome.

Pliaupė lietus, jau buvo prasidėję kamščiai, tad užtrukome. Na, bet pagaliau atsiėmiau mašiną ir susiruošėm važiuoti paimti Liepos iš darželio. Deja, niekaip neužsivedė mašina - akivaizdžiai buvo sėdęs akumas. Gerai, kad į pagalbą atskubėjo mano tėtis ir jis vyrukų padedamas užkūrė mašiną. Primokino, kad važiuočiau ant kuo didesnių apsukų, kad labiau krautųsi akumas. Beje, degalai buvo ant paskutinės padalos, o bijodama, kad išjungus degalinėje variklį vėl nebegalėsiu jo užkurti nusprendžiau degalų įsipilti prie namų.

Taigi, aš jau pakeliui pas Liepą į daržą. Bėda ta, kad kamščiai buvo nerealūs net ten, kur jie apskritai retai būna. Kadangi jau laikrodis artėjo link šeštos valandos, tai Barbora buvo labai išvargusi ir verkė. Bandžiau ją visaip kalbinti ir raminti... Na pagaliau įsukome į Šeškinės kalną, bet ir čia kamščiai nerealūs. Barbora dar vis verkia, aš nervingai žvilgčioju į laikrodį.

Staiga nustoja veikti valytuvai. O už lango baisi liūtis, todėl per langą matau tik blankias mašinų švieseles... Netrukus pradeda blėsti visas tablo (ar kaip jis ten vadinasi) pačioje mašinoje, užsidega kažkokia raudona lemputė... Instinktyviai prasibraunu į kelkraštį, sustoju ir... nebegaliu užsivesti. Nėra jokių "gyvybės" ženklų - nesuka variklis, neužsidega nei viena tablo lemputė... Džiaugiuosi tik tuo, kad spėjau išsukti į kelkraštį ir neužkimšau jau ir taip užsikišusios gatvės.

Barbora dar vis verkia. Aš skambinu tėčiui ir jis pažada per pusvalandį atvažiuoti. Tada skambinu uošviui, kad gal jis galėtų paimti Liepą iš darželio, bet jis, deja, negali. Skambinu į darželį, kad vėluosiu paimti Liepos. Ten man pasakoma, kad darželis dirba tik iki 18.30 ir, kad Liepą paliks sargui. Stengiuosi nepanikuoti. Labiausiai pergyvenu dėl vaikų. Kol laukiu pagalbos atsegu iš kėdutės Barborą ir leidžiu jai laisvai vaikščioti po automobilį. Kadangi Renault Espace yra erdvu, tai Barbora radusi įdomios veiklos nusiramina.

Po pusvalandžio prie manęs privažiuoja tėvai. Pasitarę nusprendžiame važiuoti pasirūpinti vaikais, o kai sumažės kamščiai kur nors nutempsim automobilį. Tad Barborą įduodu močiutei, kad neštų migdyti, o pati griūdama bėgu paimti Liepos. Atėjus dar randu Liepą grupėje, bet jau vykdant "priėmimo-perdavimo aktą" - jau Liepai pasakė, kad ją ves kažkur, nes mamytė vėluoja. Liepa, pamačiusi mane pradeda bartis, kad per anksti atėjau, nes jai pasidarė baisiai įdomu, kur ją būtų nuvedę :D

Mes jau namie. Barbora miega, Liepa žaidžia namuose, mes skambinėjam į autoservisus, kas galėtų priimti mašiną. Visi apsikrovę darbais, tad tik Tanagra leidžia atvaryt automobilį ir pažada, kad rytoj ją apžiūrės. Skambinu uošviui ar jis negalėtų patempti mano mašinos. Jis sutinka.

Taigi, mes vėl Šeškinės kalne. Kamščiai nepasibaigę, bet šiek tiek apmažėję. Prikabina trosą ir pajudam iš vietos. Vis dar pliaupia liūtis, todėl mano matomumas yra labai prastas. Kadangi niekas automobilyje neveikia, tai negaliu įsijungti avarinio. Todėl aplinkiniai nemato, kad esu tempiama - bando įlįsti tarp manęs ir uošvio, pypsina kai be jokių perspėjimų rikiuojuosi į kitą juostą ir t.t. Meldžiuosi, kad tik neįvyktų kokia avarija.

Vienoje sankryžoje sustojus prie raudono šviesoforo, uošvis priėjęs man pasako, kad stengčiausi laikyti visą laiką įtemptą trosą. Pasidarė juokinga, nes aš apskritai nelabai ką matau per aplytą langą, o ką jau kalbėti apie įtemptą trosą :D Na, bet vis tiek stengiausi išpildyti jo prašymą.

Pagaliau pasiekėm autoservisą. Parašau pareiškimą ir važiuoju namo. Važiuodama galvoju, kad vis dėlto automobiliai skirti ne moterų nervams... Nors visą laiką laikiausi santūriai, bet rankos drebėjo ir adrenalino man pakako. Tai visa laimė, kad ir tėvai ir uošviai gyvena tame pačiame mieste - be jų būčiau prapuolusi. Ačiū jiems didžiausias.

Šiuo metu automobilis vis dar servise. Gedimo priežastis - blogas generatorius.

Šeimų stovyklos 2008

Artėjant vasarai bandžiau ieškoti informacijos apie stovyklas šeimoms. Deja, dėl informacijos trūkumo ar mano nemokėjimo ieškoti radau nedaug pasiūlymų. Įdomu tai, kad šeimų stovyklas labiau organizuoja religinės bendruomenės arba organizacijos, dirbančios su neįgaliaisiais. Taip pat žinau, kad tokias stovyklas organizuodavo TeleBimbam, bet ar jie ką nors organizuoja šiais metais nieko nepavyko sužinoti. Jei turite daugiau informacijos nei čia parašyta, tai būtinai praneškite.

Bernardinų parapijos šeimų stovykla.

Vyks birželio 25 - 29 (trečiadienis - sekmadienis) dienomis stovyklavietėje „Tolieja“ prie Ešerinio ežero (15 km nuo Molėtų).
Stovyklos tema – „Kūrybinga meilė šeimoje“.
Programoje:konferencijos šeimos gyvenimo temomis,diskusijos,malda, vasaros pramogos.
Mokestis už stovyklą vienam asmeniui (įskaitant maitinimą ir nakvynę)- 250 Lt (taikomos nuolaidos).

Registracija iki gegužės 25 d.

Stovyklos programa.

Tiberiados bendruomenės šeimų stovykla.

Vyks liepos 2-6 d.

Gyvenama palapinėse. Besilaukiančios moterys, kūdikius maitinančios mamos, bus apgyvendintos mokykloje.

Dalyvio auka už vasaros stovyklą : 60 Lt (šeimai)

Registracija iki birželio 15 d. laišku arba el. paštu.

Šeimų stovykla Pakutuvėnuose (Plungės raj)

Vyks liepos 6-13 d.

Stovyklos tema „Bendradarbiavimas tarpusavio santykiuose“. Organizuoja pranciškonai. Stovyklos programą galite skaityti čia. Įspūdžius apie pernykštę stovyklą skaitykite čia. Šeimos gyvena palapinėse. Maitinimas 3 k. per dieną, vaikus iki 3 m. maitina nemokamai. Mes šioje stovykloje esam dalyvavę pora kartų. Labai patiko.

Registracija birželio 16-30 d

Kanos šeimų bendruomenės organizuojamos rekolekcijos sutuoktiniams

Vyks liepos 28 - rugpjūčio 3 d. Telšiuose.

Registracija iki lipos 14 d.

Šeimų stovykla Magnificat

Vyks rugpjūčio 2 - 9 d. Palūšėje, Ingnalinos raj.

Tema "Šventumas šeimoje"

Organizuoja joanitai. Šiek tiek atsiliepimų galite skaityti čia.

Matulaičio parapijos stovykla šeimoms su neįgaliaisiais

Deja, bet neradau konkrečios datos, todėl reiktų skambintis ir klausti. Stovykloje šeimos išgyvena bendruomeninę patirtį, patiria daug džiugių akimirkų. Stovyklą rengia 20-30 savanorių komanda kartu su specialistais. Tai sudaro prielaidas neįgaliesiems vaikams pasiūlyti labiau individualias veiklas, atspindinčias kiekvieno gabumus ir galimybes.

Deja, bet tik kitais metais:

Šeimų Stovykla Lietuvių Kalba (Neringoje)

Šiemet vyks liepos 6 - 12 d.

Tai nuostabi proga šeimoms pabendrauti, pasilinksminti, stovyklauti kartu, pailsėti nuo namų rūpesčių, apsuptiems pasakiškos gamtos ir lietuviškos, krikščioniškos dvasios. Bet registracija tik iki balandžio 13 d. ir tik paprastu paštu.

Išsiskyrusiųjų sielovados centro „Bendrakeleiviai“ stovykla.

Šiemet vyks birželio 25-29 d. Baltriškėse. Ši stovykla yra pagalbos išsiskyrusiems programos dalis. Tad, ko gero, pirmiausia reiktų užsiregistruoti ir sudalyvauti šioje programoje, kuri susideda iš kelių etapų. Plačiau apie tai galite skaityti čia.

Savarankiško gyvenimo įgūdžių ugdymo ir aktyvaus poilsio stovykla
Šiemet vyks liepos 8 d. – rugpjūčio 1 d. Giruliuose.

Tai dviejų dalių stovykla.

Pirmoji stovyklos dalis (liepos 8 -19 d.) bus daugiau orientuota į sutrikusio intelekto vaikų ir paauglių socialinę integraciją, užimtumo jiems organizavimą bei jų šeimos narių psichologines ir teisines konsultacijas, savitarpio paramos grupių organizavimą.

Antroji stovyklos dalis (liepos 21 – rugpjūčio 1 d.) bus daugiau orientuota į sutrikusio intelekto jaunuolių ir suaugusiųjų asmenų socialinę integraciją, užimtumo jiems organizavimą bei jų šeimos narių psichologines ir teisines konsultacijas, savitarpio paramos grupių organizavimą. Vyks neįgaliųjų meninės veiklos pleneras.

Organizuoja Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrija “Viltis”

Kaip supratau registracija vyko iki gegužės 20 d. Na, bet kas susidomėjo, tai sužinokite daugiau ir planuokite sudalyvauti kitais metais.

Laukimo anatomija

Foto iš www.see-seattle.com

Pastebėjau, kad laukimas yra neatsiejama mūsų kasdienybės dalis. Mes nuolat kažko laukiame: grįžtančių namiškių, atostogų, kūdikio, troleibuso, algos, Eurovizijos :) Tačiau koks tai laukimas be būtų jis visą laiką turi kažkokį kartų prieskonį.

Žinoma laukimas nelygus laukimui. Pavyzdžiui kūdikio laukimas tęsiasi 9 mėnesius ir per visą šį laikotarpį laukimas transformuojasi. Pradžioje jis būna labai jaudinantis, pakylėtas, nekonkretus ir neapčiuopiamas. O pavyzdžiui paskutinį mėnesį ar savaitę laukimas pilnas nerimo, susirūpinimo ir labai varginantis. Kita vertus, troleibuso laukimas visai kitoks - žymiai paprastesnis. Bet vėl gi, laukimas skiriasi priklausomai nuo to ar jūs vėluojate į pokalbį dėl svajonių darbo ar tiesiog važiuojate pasivaikščioti po miestą.

Bet visais atvejais laukimas neša kažkokį nerimą. Net tada kai laukiame kažko labai malonaus kuo ilgiau laukiame, tuo prisigalvojame didesnių lūkesčių, kurie paprastai linkę būti neišpildyti.

Kiekviename amžiaus tarpsnyje tenka išgyventi tam tikrus laukimus. Vaikystėje laukiame kada grįš iš darbo tėvai, kada galėsime susitikti su draugais, laukiame gimtadienių ir t.t. O pavyzdžiui ankstyvoje jaunystėje sunkiausias laukimas yra bręstančioje draugystėje, kai jau mezgasi meilė, dažniausiai kuri nors pusė (mergina ar vaikinas) priversta kęsti laukimo kančias dėl kito neapsisprendimo. Santuokoje vaikelio laukimas, naujo būsto laukimas, algos laukimas ir t.t.

Paprastai laukimas iki numatyto įvykio pradžios būna vienoks, bet jei numatytas įvykis laiku neįvyksta (negrįžta vyras namo, atidėjo algos pakėlimą, vėluoja gimdymas ir pan.), tai labai įsijungia vaizduotė. Neįtikėtinu greičiu galvoje gimsta įvairūs vėluojančio įvykio scenarijai, neįtikėtinos vėlavimo priežastys ir absoliutūs apibendrinimai, išvados ar net nuosprendžiai.

Ar jautėtės kada nors kai laukėte laukėte ir staiga persilaukėte - "perdegėte". Tiesiog jums nebereikia to, ko laukėte. Kartais toks perdegimas yra naudingas, bet taip pat jis gali turėti ir neigiamų pasekmių, pvz. sugriauti santykius.

Emocijos, vaizduotė ir lūkesčiai yra neatsiejama laukimo dalis. Kuo labiau įsijauti į laukimą, tuo labiau jis tave paveikia. Priklausomai nuo žmogaus asmenybės vieni yra labiau jautrūs laukimui, kiti mažiau. Vienus laukimas skatina veikti, o kitus paralyžiuoja ir jie nieko negali daryti.

Kai kurie žmonės manipuliuoja laukimu - specialiai verčia kitus laukti. Tai nedora. Kita vertus, jei ir ne specialiai verčia kitus laukti, bet neatsakingumu ar lengvabūdiškumu sukuria laukimą. Tuo, galbūt, žeisdami artimus žmones. Dažna šeimos situacija, kai vyras užtrunka darbe, kelionėje ar pan. Jis dėl to nelabai jaudinasi, nes žino, kad jam viskas gerai ir jis tuoj bus namie. Bet žmona, nežinodama užtrukimo priežasčių nesąmoningai prisigalvoja baisiausius scenarijus: avarija, užpuolė ir primušė ir t.t. Todėl patartina vėlavimo atveju perspėti namiškius, kad nesijaudintų.

Išvada - stenkitės kuo mažiau įsijausti į laukimą ir neversti laukti kitų.

Kaip išelektrinti žmoną

Foto iš www.wcfcourier.com

Pranešimas subalansuotas vyrams.

Jūsų žmona tapo liūdna, pikta, mėto daiktus, be perstojo kažką murma, ant visų šaukia arba atvirkščiai - su niekuo nešneka? Jūs nežinote kaip elgtis ir jaučiatės bejėgis, bijote krustelėti į kurią nors pusę, kad dar labiau nepablogintumėte situacijos?

Išelektrinkite žmoną. Tiesiog jūsų žmona nuo kažko įsielektrino. Pats geriausias išelektrinimo būdas - pokalbis. Leisti žmonai išsikalbėti, išsakyti visą skaudulį, nerimą ar bet ką, kas ją slegia.

Parodykit žmonai, kad viskas dabar aplink yra nesvarbu, tik ji viena svarbi. Paklauskite kodėl ji nusiminusi ar pikta. Ji aišku atrėš, kad viskas gerai. Bet būkite atkaklus. Sakykite, kad jums skauda širdį kai matote ją tokią nelaimingą. Jei reikia, sustabdykite ją, apkabinkite ir klausinėkite.

Kai pradės šnekėti, tiesiog klausykite. O jei klausydamas vis linktelėsite galvą, užjaučiamai pritarsite arba įterpsite tokias frazes kaip "apgailestauju, kad tave taip įskaudinau", "ką galėčiau padaryti, kad tau būtų lengviau" ar pan., tai sėkmė garantuota.

Jei jūs vengiate pokalbio su žmona, nes bijote jos kaltinimų ir priekaištų, tai įsivaizduokite save trečiu asmeniu - tarsi jūs esate žmogus iš šalies ir klausote kitos šeimos situacijos. Tada jums bus lengviau išklausyti žmoną, kritiškai iš šalies pažiūrėti į save ir net pasakyti racionalius pastebėjimus.

Yra ir kitų išelektrinimo būdų: išleisti žmoną su draugėmis į kavinę, paruošti jai pietus, išeiti su vaikais į lauką, palikus kam nors vaikus praleisti su ja romantiškai vakarą ir pan. Jūsų pastangos tikrai bus įvertintos.

Dalykai, kuriuos pradedi vertinti tik tada, kai atsiranda vaikai

Foto iš www.poise.com.au

Labiau subalansuota moterims.

Prieš keletą metų kalbantis su draugėmis, kurios irgi turi vaikų netikėtai atradom dalykų, kuriuos labai ėmėm vertinti tik tada, kai atsirado vaikai.

Vienatvė tualete :) Tai nuostabiausia vieta namuose, nes joje gali būti viena. Deja, kol vaikai yra maži vienatvės tualete gali ir nepatirti. Geriausia į WC prasmukti kai niekas nemato, o jei vis tiek vaikai iššifruoja, kur jūs esate, tai siūlau nedegti šviesos. Nelabai patogu, bet užtat daugiau šansų pabūti vienumoje :)

Šiūkšlių išnešimas. Na, čia labiau tinka toms, kurioms šiukšles reikia nešti į lauke esančius konteinerius. Nebent jūs artimai bendraujate su kaimynėm ir pakeliui galėtumėte pas jas užsukti puodeliui kavos. O, jei konteineriai stovi lauke, tai iki jų ir iš jų paprastai einama laaaabai lėtai, kartais net "per aplinkui" ;)

Nubėgti nupirkti duonos. Būtinai reikia duonos arba pieno, arba tualetinio popieriaus? Tai puikus šansas ištrūkti iš namų. Išbėgi trumpam, bet užtrunki ilgam... Tai nepiktybiška, taip tiesiog susiklosto aplinkybės ;)

Vizitas pas gydytoją. Kai dėl kokių nors priežasčių jums reikia apsilankyti pas gydytoją, tai turite svarią priežastį prašyti vyro ar senelių, kad pažiūrėtų vaikus. Pastebėjau, kad paskutiniais metais mano vizitai pas gydytojus tapo malonūs ir laukiami (išskyrus kai laukia nemaloni procedūra). Visų pirma tai dėl to, kad be sąžinės graužimo (dėl svarbios priežasties) vaikai palikti vyro ar senelių globai. O kita maloni pusė, tai kitų dėmesys jums - visą laiką viskas sukasi aplink vaikus, o dabar ir gydytojai, ir artimieji domisi jumis ;)

Laikas, kai vaikai paguldomi miegoti. Jūs visą dieną plušate ir sukatės kaip voverė. Ir pagaliau paguldote vaiką/us miegoti. Namuose tyla, ramybė - net akyse prašviesėja. Jei tai pietų miegas, tai prisėdate nors trumpam ir ramiai išgeriate arbatos puodelį, ar pasitikrinate el. paštą, ar palendate po dušu, ar tiesiog stovite ir krapštote nosį :) Po to, aišku, laukia valgio darymas ir kita rutina. Bet... kai paguldote vaikus vakare, tai vien nuo šio fakto namus pripildo romantika :) Tada galite daryti ką tik norite :D

Mokslai. Na, gal dėl šio punktelio ne visi su manimi sutiks, bet savų pliusų tikrai yra. Jei atmestumėte egzaminų sesijas, tai paskaitų lankymas tampa savotišku poilsiu nuo naminės rutinos. Kol būnate paskaitose (ar bibliotekoje) jūs visiškai atsiribojate nuo namų ruošos darbų, pabendraujate su kitais žmonėmis, o gal net kažką naujo sužinote ;)

Dabar dar kartą peržvelkite aukščiau išvardintus punktus. Ar galėjote pagalvoti, kad kažkada tai taip vertinsite? Vaikai priverčia mus džiaugtis net mažais dalykais :D

Tėvas ir sūnus

Kiek daug atvejų, kai gimus neįgaliam vaikui vyrai palieka šeimas. Kartais net gimus sveikam vaikui tėvai jo atsisako... Rašiau, kad nėra tobulų tėvų... Bet šis neįtikėtinas video apie santykius tarp tėvo ir sūnaus.... ir Dievo santykį su mumis mane sukrėtė...

Vaikai - mūsų veidrodis

Tiesiog neįtikėtina, kaip vaikai kopijuoja tėvus. Pabarimai ar pagyrimai taip vaiko neauklėja, kaip mūsų pačių pavyzdys. Ir jei mums atrodo, kad vaikas dar mažas ir nepastebės netinkamo mūsų elgesio, tai klystame. Tą puikiai iliustruoja žemiau esanti socialinė reklama.

Komentarai 2

Čia kviečiu rašyti komentarus apie bet ką. Galima apie blogą, apie jūsų išgyvenimus, pastebėjimus, korekcijas, pasilabinimus, klausimus, įdėti kokias nors įdomias nuorodas ir pan.

O aš turiu klausimą. Į savo grojaraštį norėčiau įdėti daugiau dainų, bet tokių, kokių aš noriu ten nėra. Galima dainas įkelti patiems įrašant URL adresą. Gal žinote nuorodų, kur galėčiau rasti dainų su url adresais? Arba atsisiųsti mp3? Nemokamai!!!

Primenu, kad čia galite rašyti apie bet ką ;)

Bausmė už netobulumą

Foto iš www.thefamilygroove.com

Motina maudo beveik dviejų metukų vaiką. Vaikas jau nupraustas ir ramiai žaidžia vonioje, o mama tik šalia sėdi ir "budi", kad kas nenutiktų. Skambutis į duris. Mama liepia vaikui ramiai žaisti, o ji tuoj grįš. Prie durų paštininkas. Pasirašomi visi formalumai ir persimetama keliais sakiniais. Tačiau vos motinai išėjus iš vonios, vaikas ima nepatenkintas zyzti. Tad atsiskaitinėdama su paštininku mama vis garsiai šukteli "tuoj tuoj, ateinu!". Taigi, mama grįžta į vonią ir randa vaiką sėdintį vonioje visiškoje tamsoje. Pasirodo ji išeidama iš vonios dar ir šviesą išjungė. Kadangi vaikas nenukentėjo, tai niekas apie tai ir nesužinojo (išskyrus jus). Bet jei būtų nukentėjęs, tai motinai būtų iškelta baudžiamoji byla už vaiko nepriežiūrą.

Tai situacija iš mūsų šeimos gyvenimo. Taip pat dar galiu paminėti, kad ir Liepa, ir Barbora yra iškritusios iš vežimuko ir lovytės, keturmetę Liepą kelis kartus esu pusvalandžiui palikusi vieną namuose, ji ne kartą yra dingusi parduotuvėje, taip pat su pilnu vaikišku pirkinių vežimėliu laisvai nesusimokėjusi pravažiavusi pro kasas, išbėgusi į gatvę ir t.t. Tai situacijos dėl kurių labai išgyvenu, ir dėl kurių mane turėtų bausti dėl vaikų nepriežiūros. Galiu dėkoti tik Dievui, kad vaikams nenutiko nieko blogo. Ar esu bloga mama? Galbūt. Tačiau stengiuosi būti geresne.

Daugelis sutuoktinių nori turėti vaikų ir jų turi. Bet ar daugelis prieš turėdami vaiką baigia kokius nors motinystės/tėvystės mokslus? Atsakymas - ne. Niekada neturėjus vaikų, o gimus vaikui staiga netampama diplomuotu vaikų auklėjimo specialistu. Tačiau visuomenėje vyrauja nuomonė, kad jei tu turi vaiką, tai turi jį auklėti nepriekaištingai. Turi būti tobula mama (tėvas). Aš pati 7 metus mokiausi pedagogikos (vyras taip pat pedagogas) ir dažnai situacijose žinau kaip reiktų elgtis, bet dėl daugybės aplinkybių viskas vyksta tikrai ne taip, kaip norėtųsi. Esu padariusi daug klaidų, o kai kurias situacijas prisimenu su siaubu. Vienintelis teigiamas dalykas - niekas nenukentėjo, bet tikrai galėjo. Už tai save smerkiu ir kaltinu. Kita vertus, pripažįstu, kad neesu tobula, kad gyvenu ir mokausi.

Kodėl keliamos baudžiamos bylos už aukščiau minėtus ir panašius atvejus, kai tuo tarpu, yra tiek neprižiūrimų, skriaudžiamų ar paliekamų vaikų globos namuose? Kažkas čia yra negerai...

Šnipų maišiukas

Siūlau pasidaryti labai smagų žaidimą. Anglų kalba jis vadinasi "I Spy Bag". Tai tylusis žaidimas, todėl jis puikiai tiks laukiant eilėje pas gydytoją, kelionėje, bažnyčioje ar pan. :) Beje, jį smagu žaisti ir suaugusiems ;) Žaidimo esmė - maigant maišelį, per langelį surasti besislepiančius daikčiukus. Gali žaisti vienas žaidėjas, pasirinkdamas ieškomą daiktą iš kortelės. Arba gali žaisti keli žaidėjai, liepdami vienas kitam surasti kokį nors daiktą.

Jums reikės:

medžiagos (2 gabaliukai maždaug po 20x20 cm)

skaidrios plastikinės medžiagos langeliui (maždaug 12 cm x 12 cm galite išsikirpti iš kanceliarinio aplanko ar kokios nors pakuotės)

siūlų

siuvimo mašinos

daug nereikalingų smulkių daikčiukų (kuriuos dėsite į maišelį)

apie 3 stiklines ryžių (o jei gausite polesterolio rutuliukų, tai bus tobula :)

Pirmiausia išsikerpat iš medžiagos du kvadratus (po 20x20cm). Galutinis variantas gausis mažesnis, nes šiek tiek medžiagos susisiūs į vidų. Aš pasirinkau impregnuotą medžiagą, bet jūs galite rinktis kokią norite.

Viename iš kvadratų iškirpkite langelį, per kurį matysis turinys. Langelį kirpkite šiek tiek mažesnį nei norite, kad jis būtų, nes po to reiks įkirpti kampučius ir atlenkti langelio kraštelius, kad nespurtų medžiaga. Aš iškirpau langelį 6x6cm dydžio ir po to krašteliuose dar įkirpau po 1,5cm. Tai rezultate gavosi langelis 8x8cm.

Iš skaidraus plastiko (internete rašo vinilas) iškirpkite žymiai didesnį kvadratą nei jūsų langelis. Aš kirpau maždaug 12x12cm. Šiam reikalui naudojau nereikalingą pakuotę, kuri buvo lanksti ir skaidri. Jūs galite sugalvoti savo kokį nors variantą.

Atlenkite medžiagos langelio kraštus į blogąją pusę ir uždėkite plastikinį langelį. Prisiūkite langelį prie medžiagos. Galite naudoti zigzago arba dvigubą siūlę.

Sudėkite abi medžiagas geromis pusėmis ir susiūkite kraštus palikdami nedidelę skylutę, per kurią išversite maišelį ir sudėsite smulkius daikčiukus bei ryžius. Susiuvę abi dalis išverskite maišiuką. (Nuotrauka daryta anksčiau nei buvo susiūta).

Pririnkite 40-50 smulkių daikčiukų. Tai galėtų būti bet kas: sagutės, lošimo kauliukai, Kinderio žaisliukai, karoliukai, puzle detalės, plastmasinės raidelės ar skaičiukai ir t.t. Kuo smulkesnis daikčiukas, tuo sunkiau bus jį rasti.

Per paliktą skylutę sudėkite daikčiukus ir supilkite maždaug 3 stiklines ryžių (ryžių kiekį nustatykite savo nuožiūra, bet stenkitės, kad nebūtų per kieta).

Dar reikia pasidaryti užduoties kortelę. Tai kortelė, kurioje yra parašyti ar pavaizduoti visi viduje esantys daiktai. Taip pat galima užrašyti kokį nors tekstą: "Ar esi geras šnipas? Jei taip, tai surask:..." ar pan. Aš tiesiog nufotografavau visus žaisliukus ir tiek. Tą kortelę galima laminuoti arba įdėti į uždaromą maišiuką ir prikabinti prie pagrindinio maišiuko.

Įkiškite juostelę nuo užduoties kortelės į skylutę ir užsiūkite skylutę.

Idėjos. Galima daryti didesnius ar mažesnius maišelius. Taip pat galima daryti teminius maišelius su skaičiais, raidėmis, sporto, grožio ir pan. Jei su raidėmis, tai reikia sudėti kokį nors žodį, o tam reikia surasti atitinkamas raides. Žodžiu čia galite patys prisigalvoti visokių variantų. Daugiau idėjų ieškokite internete patys arba čia: maišeliai su įvairių formų langeliais, maišeliai su rankenomis, užduoties kortelė ant maišelio nugarėlės, o jei tingite siūti, tai galite pažiūrėti, kaip galima pasidaryti šnipų maišelį tiesiog iš uždaromo polietileninio maišelio :)

Barbės visada laimi!

Kažkodėl jaučiu antipatiją Barbėms ir į jas panašioms merg... oi lėlėms :D Nemėgstu ir vengiu jų savo namuose. Man atrodo, kad jos prasilenkia su normaliu šeimos modeliu.

Kurį laiką viskas buvo gerai - Liepa žaidė su kitomis lėlėmis, Barbių (sakydama Barbė turiu omeny visas tokio tipo lėles) nematė ir nereikėjo. Tačiau vieną dieną vieną seną Barbę rado pas senelius sode, kitą kažkas atidavė, trečią jau nepamenu iš kur...

Ir susidomėjo jomis :( Parduotuvėje ji sustodavo prie Barbių lentynų ir zyzdavo, kad nupirkčiau. Aš šį susidomėjimo faktą ignoravau ir nepripažinau. Kol vieną dieną supratau, kad teks man nusileisti ir priimti Barbę į savo šeimą. Nors ir pralaimėjau vis tiek norėjau šią situaciją išsukti savaip :)

Močiutė padovanojo Liepai pinigų, kad ji galėtų pati ką nors nusipirkti. Aš jau nujaučiau koks bus pirkinys ir su nerimu ėjau prie žaislų skyriaus. Taigi, stovime abi prie Barbių lentynų. Liepa renkasi... ir aš renkuosi... Galvoju surasiu mažiausią blogybę iš visų blogybių ir kaip nors įkalbėsiu ją nupirkti :)

Savo nuostabai randu nėščią Barbę su dviem leliukais (leliukas įsideda ir išsiima iš pilvo). Liepai irgi patiko :) Bet netrukus ji paklausė, o kur šitos Barbės vyras??? Logiškas klausimas. Taigi, toliau ieškom Barbino. Randam..., bet su kita Barbe ir Barbiukais :( Nėščioji juk negali likti be vyro... Rezultate nupirkom nėščią Barbę su leliukais, Barbiną su dviem paaugusiais vaikais ir dar viena Barbe, kuri lyg ir ne prie ko, bet pasirodo ji yra Barbių šeimos draugė :) Taigi, turim daugiavaikę Barbių šeimą ir šeimos draugę :D

Oijjjjjj, tos Barbės!

Kita motinystės pusė

Daugelis matydami mamas su vaikais džiaugiasi ir grožisi. Kiekviename amžiaus tarpsnyje vaikai, o su jais ir visa šeima, išgyvena naujų, nepakartojamų akimirkų. Kiekvienas vaiko pasiekimas yra kaip didžiausias stebuklas, o filosofiniai mažųjų išvinguriavimai verti būti surašyti į didžiausias knygas.

Tačiau bendraudama su įvairiomis mamomis pastebėjau, kad be šių gražių ir džiaugsmingų akimirkų motinystė turi ir tamsiąją savo pusę.

Visų pirma, tai stresas ir įtampa. Dėl ilgalaikės nemigos (kuri tęsiasi 1-4 metus), nuovargio, nesveiko maitinimosi mamos tampa nervingos, piktos, depresuotos, emocionaliai nestabilios.

Dar viena mamų skausminga vieta - tai jų kūnai. Nėštumas ir žindymas dažnai negrąžinamai pakeičia moters kūną. Vienos tampa apkūnios, kitos nepaprastai kūdos. Apdribęs pilvukas, nukarusios krūtys, strijos, celiulitas ir kiti nepatogumai "varo" mamas į menkavertiškumą. Šiuo atveju žmonai vyro komplimentai yra tiesiog kaip gydantis eleksyras ;)

Kita tamsioji pusė - sveikata. Skaudanti nugara, iškrypęs stuburas ir osteochondrozė, šlapimo nelaikymas, sąnarių ligos, iššokusios venos, hemorojus - tai negalavimai, apie kuriuos iki gimdymo daugelis mamų net nežinojo, kad tokie egzistuoja. Tenka rūpintis vaikeliu ar keliais vaikais, namų ruošos darbais, o sveikata... taip ir lieka netaisoma - nėra kada ja pasirūpinti.

Tad tokiame kontekste mama turi būti stipri, energinga, mylinti, švelni savo vaikams ir vyrui. Niurzgėjimas, kaip žinia, nedera moterims. Tokia yra motinystės kaina. Ją sumokėjo mūsų mamos, dabar mokame mes...

Ir vis dėlto, kai vaikas apkabina ir prisiglaudžia, kai pajunti jo meilę, tada viskas nušvinta, pamiršti visus negalavimus, pasikrauni jėgų ir eini toliau...

Foto iš http://www.irandokht.com

Socialinis spaudimas

Mes kartais net nesusimąstom kaip dažnai iš aplinkinių patiriam socialinį spaudimą ir kaip dažnai patys spaudžiame kitus.

Prisiminkite save. Susipažinote su savo antrąja puse. Dar nespėjo įsibėgėti draugystė, o visi jau klausinėja kada tuoksitės. Na, pagaliau susituokėte. Nespėjote apsiprasti su šeimyniniu gyvenimu, o jau negalite pabėgti nuo klausimo "ar apie vaiką dar negalvojate?". Ir štai jau turite mažylį. Dar jis nespėjo iš kūdikystės pereiti į vaikystę, o jau vėl klausimų ataka - "Ar apie antrą vaiką negalvojate?". Tarsi nelieka vietos patiems nuspręsti ko, kaip ir kada mes patys norėtume.

Apskritai visuomenė persmelkta stereotipais. Vieni iš jų logiški, o kiti absoliučiai subjektyvūs ir nepagrįsti. Pavyzdžiui kodėl berniukai rengiami mėlynai, o mergaitės raudonai?

Kartą vaikščiojau Thom'e Philips'e. Šalia prekes žiūrinėjo viena mama su kūdikiu vežimuke. Jai labai sunkiai sekėsi pravažiuoti tarp prekių lentynų, nes tarp eilių buvo sudėta daug visokių prekių ir visur palikti siauri tarpai. Neapsikentusi ji pasakė parduotuvės darbuotojoms pastabą. Ir... pasipylė didžiausi kaltinimai, priekaištai iš darbuotojų (moterų!!!), kad kokia neatsakinga mama, kad su kūdikiu "trankosi" po parduotuves. Ir, kad apskritai mamų su vaikais vieta yra namuose ir žaidimų aikštelėse. Taip kalbėjo moterys, kurios pačios kadaise augino vaikus ir puikiai žino, kad nei vaikiškos pėdkelnės, nei maistas, nei indai patys į namus neateina, o vyrai tokių dalykų neperka (dėl vyrų būna išimčių :). Tad kažkokie nusistovėję stereotipai buvo stipresni už tų moterų patirtį, kuri aiškiai priešinga tiems stereotipams.

Liūdna kai mamos dėl socialinio spaudimo atjunko kelių mėnesių kūdikius, kai išeina į darbą atiduodamos metukų vaiką svetimųjų priežiūrai...

Foto iš http://www.sydneyanglicans.net ir http://www.nlb.gov.sg/

Apsikabinkim

Šis video apie apsikabinimo kampaniją (free hug man yra labai mielas ir artimas. Susvetimėjusi visuomenė prašyte prašosi tokių akcijų. Norėčiau, kad ir Lietuvoj ji vyktų. Jei nieks nesuorganizuos, tai teks man imtis šio reikalo ;) Beje, youtube galima rasti vaizdelių apie šią kampaniją iš įvairių pasaulio kampelių. Vienur žmonės labai šiltai priima šią akciją ir mielai apsikabina, kitur - žiūri įtariai, su pašaipa. Aš mielai apsikabinčiau :)



Daugiau apie free hug kampaniją galite paskaityti čia: http://www.freehugscampaign.org/

Vaikų rauginimas ir marinavimas

Ar žinote ką reiškia rauginti vaiką? O ką reiškia marinuoti vaiką?

Paaiškinu. Rauginti vaiką tai reiškia leisti jam atsirūgti. Dažniausiai rauginami kūdikiai iki 6 mėnesių amžiaus. Pamaitinus kūdikį reikia jį palaikyti stačią, kad atsirūgtų, nes kitaip susikaupęs oras gali turėti įtakos pilvuko putimui ar atpylinėjimui.

Marinuoti vaiką - tai jį kažkuo užimti, kad lengviau išlauktų "reikiamo laiko". Pavyzdžiui pagal dienotvarkę vaikas eina miegoti 21 val., bet prisibuvęs lauke jis jau 19 val. zyzia, nes labai nori miego. Jei dabar jį paguldytumėt, tai apie vidurnaktį vaikas nubus žvalus ir norės žaisti, bendrauti. Arba gal ne vidurnaktį, o 6 val. ryto. Taigi, jums tenka jį kažkuo užimti, sudominti, kad jis kaip nors išlauktų savo miego laiko. Kitas pavyzdys, kai vaikas nori valgyti, bet valgyti dar nebaigta ruošti, tai vėl tenka imtis vaiko marinavimo.
Foto iš http://www.sublime-light.com

Mamytei

Fotografavo Lina Žigelytė

...su savigrauža prisimenu vieną gegužės sekmadienį, kai dar turėjome sodą prie Žaliųjų, kai man buvo keliolika metų...

Jau savaitę masčiau ką Tau padovanoti. Jei ką nors sugalvodavau, vis atrodė, kad per prasta bus dovana. Ir štai atėjo Tavo sekmadienis. O aš vis dar negalėjau rasti Tavęs vertos dovanos :( Supratusi, kad tokios dovanos ir neberasiu nusprendžiau važiuodama pas Tave į sodą priskinti daug lauko gėlių.

Taip ir padariau. Bet jau kai buvau nebetoli sodo supratau, kad tos gėlės nėra tokios gražios, kokias norėčiau Tau iš tiesų padovanoti. Išmečiau jas. Ir į sodą įžengiau tuščiomis rankomis... Su liūdesiu supratau, kad neturiu nieko savo brangiausiam žmogui... Nedrįsau net akių pakelti į Tave. Jaučiausi apgailėtinai. Naiviai tikėjausi, kad Tu pamiršai, jog šiandien Motinos diena, o aš rytoj tikrai sugalvosiu ką Tau padovanoti.

... Vakare labai taktiškai tėvelis man pasakė, kad esi nuliūdusi, nes aš pamiršau tave pasveikint. Į mano pasiteisinimą, kad neturiu dovanos jis atsakė, kad ir nereikia... reikia tik mano apkabinimo...

Atėjau pas Tave... apkabinau ir pasakiau, kad myliu... Tu padarei tą patį... ir dar įteikei dovanėlę man... už tai, kad esu...

Atleisk už nesupratimą.

MAMYTE, AŠ TAVE MYLIU.

Boogie Woogie

Labai ilgai ieškojau šios dainos, kad įdėčiau į savo grojaraštį. Sunkiai ieškojosi, nes nežinojau kas atlikėjas ir nežinojau kaip rašosi dainos pavadinimas. Tad AČIŪ Gražviui - suradau!!! Tik bėda ta, kad tinklalapis, kur kuriu savo grojaraštį neturi šios dainos :(
Ta proga dedu dainos įrašą su nuostabia vaizdine disco šokio pamokėle. Kviečiu visus pajudėti!



Jei ka, tai galite pažiūrėti ir tikrą dainą:



Patiko?

Komentarai

Čia kviečiu rašyti komentarus apie bet ką. Galima apie blogą, apie jūsų kokius tai išgyvenimus, pastebėjimus, korekcijas, pasilabinimus, klausimus, įdėti kokias nors įdomias nuorodas ir pan.

Aš naudodamasi proga norėčiau patyrusių blogerių paklaust:

1) dėl lankomumo statistikos. Įsidėjau du skaitliukus, bet iki galo nei vieno iš jų nesuprantu. Man atrodo, kad jie rodo netikrus skaičius. Gal kas galėtų tai paaiškinti ar nurodyti kokį gerą skaitliuką?

2) dėl blogų paieškos. Kaip galima būtų ieškoti kitų blogų. Per google man labai retai suranda kokį nors blogą. Kad ir pvz aš įvedu "mamadienis", tai neduoda mano blogo adreso. Tai kaip čia su šitom paieškom?

3) dėl maketavimo. Ar įmanoma šiek tiek keisti duotą šabloną. Man pvz nepatinka tos didelės tuščios paraštės, norisi jas išnaudoti, arba vietoj jų įdėti nuotraukų foną. Arba "Mamadienio" lauką apipavidalinti nuotraukom ir pan. Su programavimu neesu susidūrusi ir viską mokausi daryti principu "bandau - darau" :)