Nuotraukoje mėsos, bulvių ir daržovių vėrinukai.
Nežinau kaip kitų vaikai, bet maniškės abi (dabar tik viena :)
žįsdamos krūtį išdarinėja visokius akrobatinius triukus. Atrodo, pasiguldai vaiką tvarkingai prie savęs, o jis pradžioj ranką į šoną padeda, po to koją, po to kitą koją, o galiausiai žiūri, kad jau ir sunku suprasti kur kokia kūno dalis :D Bet burna visada vietoj būna - krūties nepaleidžia, kad ir kaip rangytųsi :D
Paprastas maitinimas (nežindymas) irgi turi savo ypatumų. Na, gal tai nebūdinga valgiems vaikams, bet su vaikais, kurie nevalgo, tai tikrai reikia didelės kūrybos ir improvizacijos. Nors maniškės mergos putlutės, bet abi prastai valgo.
Štai keletas maitinimo ypatumų:
- maistą pateikti ir
maitinti su ypatingai džiugia nuotaika, duoti maistą taip, tarsi tai būtų tikras stebuklas (emocingai ir sudominančiai)
- kol vaikas mažiukas, gerai virtuvėje turėti nedidelių žaislų ir įdomių daiktų dėžę. Kol vaikas savo dėmesį yra sutelkęs
žaislų mėtymu ant grindų, galima sumaitinti paruoštą maistą. Kol Barbora visus žaislus išmėtydavo aš spėdavau sumaitinti visą paruoštą maisto dozę :)
- įdėti į nedūžtančią lėkštutę šiek tiek maisto ir
duoti vaikui pačiam "valgyti". Kol jis vazosis su tuo maistu vėlgi galima sumaitinti pagrindinį maistą.
- kalbant apie nekūdikius, tai iš patiekalų galima
daryti visokius "paveikslus" - veidukus, laivus, kirmėlytes ir t.t.
- už kiekvieną kąsnį ar kitokią maisto dozę
pažadėti kokių nors skanumynų ar malonumų. Pvz. kiek suvalgys kąsnių, tiek gaus "tik tak" saldainiukų, arba tiek kartų pakutensit.
-
lenktyniauti su vaiku kas greičiau suvalgys - jūs ar jis.
-
vykdyti neįmanomą misiją - gelbėti gėriečius kąsnius nuo blogiečių ir pan.
- sugalvoti
neįprastus valgymo įrankius: labai didelius arba labai mažus šaukštus, kinietiškas lazdeles, sumuštinių smeigtukus, gimtadienio papuošimus (skėtukus, vėlevėles ir t.t.).
Yra dar daug smulkių gudrybių, kurias galima panaudoti, kad vaikas valgytų. Bet iš esmės, tai
reikia nepaprastos kantrybės ir improvizacijos maitinančiajam.
Linkiu sėkmės šitame labai sunkiame darbe!Ai, dar
pasiguosiu, kad labai pikta ir liūdna, kai tenka išmesti paruoštą maistą. Kai vaikai nevalgo, tai
neturiu jokios motyvacijos gaminti maisto. Nors kiekvieną dieną vis išmetu nemažai paruošto maisto ir visiškai nebesinori daugiau nieko ruošti, bet ruošiu... dėl sąžinės nuraminimo, kad galėčiau pasakyti "aš bent jau stengiausi".