Prasiblaškymas

Po savaitės namų karantino sekmadienį nusprendžiau prasiblaškyti. Ryte nuvažiavau į bažnyčią, o vakare su drauge nuėjome į filmą ir šiaip visaip prasiblaškinėjom :) Filmas ("Abejonė") tai toks, ką aš žinau... Vis dėlto, gal kitą kartą prasiblaškymui rinksimės komediją arba garantuotai gerą filmą.

Nors lauke buvo tamsu ir vėsoka, bet vis tiek nusprendėm šiek tiek prasivaikščioti ir pravėdinti smegenines :) Taip bevaikštant ir šnekučiuojantis užsiminiau, kad aš labai mėgstu maximos plombyrinius glaistytus ledus, bet dėl vaikų ligų jau kelias savaites jų neperku. O man jų taip norisi, kad net "lomkės" prasidėjo :) Nieko nedelsdamos nuvažiavom į maximą ir nusipirkom tų ledų (aš net dvi porcijas :) Susiradom vietelę su vaizdu į gamtą (nors, tiesą sakant, buvo tamsu ir jokios gamtos nesimatė :) ir susėdusios mašinoje šlamštėm mano išsvajotus ledus :P Ir, žinoma, daug šnekėjomės.

Na, šiaip lyg ir nieko ypatingo neįvyko. Bet grįžau namo visa tokia pakylėtoje nuotaikoje, pilna jėgų, meilės, optimizmo :) Ir šiandien nuo pat ryto aš vis dar tame pačiame geros nuotaikos apvalkale. Net mano mergos tą gerą nuotaiką pajuto - Liepa sako, kad visus labai myli, kad niekada nebemuš Barboros, kad viską jai leis, net duos jai savo mylimiausias barbes. O Barbora tai mus vis glosto ir bučiuoja :)

Tiesą sakant, net baugu, kad mano nuotaikos taip persiduoda vaikams. Norisi būti stabilių emocijų moterimi, ale, kad nepavyksta. Reiks susigalvoti kokių nors nuotaikos pakėlimo receptų :)