2010 m. vasario 28 d., sekmadienis

Susitikimas su Austėja Landsbergiene

Kai kurios mamytės mano tinklaraštį rado skaitydamos Austėjos blogą. Žinau, kad daugeliui mamyčių (taip pat ir man) ši moteris yra įkvepiantis pavyzdys. Tad būtų egoistiška nepakviesti Jūsų į susitikimą su populiaraus tinklaraščio www.austejosblogas.lt autore Austėja Landsbergiene. Susitikimo data - šis trečiadienis (kovo 3d.), tema - "Lytinis vaikų auklėjimas". Daugiau informacijos apie susitikimą rasite čia.

2010 m. vasario 27 d., šeštadienis

Labai paprastas kibinų receptas

Nors maisto gaminime esu visiška diletantė ir neįsivaizduoju kaip galima jausti malonumą gaminant maistą, bet vistik nusprendžiau, kad ir man reikalingas receptų skyrelis. Dažniausiai išbandau visokius receptus ir kai kurie man nepavyksta :( Nesėkmės niekur neužfiksuoju, todėl praėjus kuriam laikui vėl tuos pačius receptus bandau ir jie vėl man neapvyksta, tad čia galėsiu dėti išbandytus receptukus su savo komentarais.

Šis kibinų (o gal teisingiau - bandelių su mėsa) receptas yra vienas iš netikėčiausių praeitų metų atradimų. Nes jis begalo lengvas ir atitinka mano kulinarinį neišprusimą ;) Na, žinoma, kibinų formavimas ir kepimas užtrunka apie 2-3 val., bet reikalui esant tikrai geras patiekaliukas. Tai tarpinis variantas tarp rimto ir nerimto patiekalo :) Jį galima patiekti su sultiniu. Labai praverčia, kai žinau, kad užgrius daug svečių arba važiuojant į išvyką, juos mėgsta vaikai. Be to ir gaminti su vaikais kuo puikiausiai galima :)

Kibinų receptas:
(gaunasi labai daug kibinų, tad galite visko mažinti per puse, bet mes nemažiname, nes visada randame ką pavaišinti)

TEŠLA:
1 litras kefyro (aš pilu apie 800 ml)
300 g. margarino kepimui
miltai (dedu kol nelimpa prie rankų)

Sutrinu margariną su kefyru (nebūtinai iki vienalytės masės), sumaišau su miltais, kad neliptų prie rankų ir įdedu į šaldytuvą (ne į šaldiklį) 5 valandom arba nakčiai (esu kepus be laikymo šaldytuve, tai irgi gavosi).

ĮDARAS:
apie 800 g. faršo, kurį mėgsta jūsų šeima (aš dedu kiaulienos ir jautienos arba tik kiaulienos)
2 dideli svogūnai
druska, pipirai, prieskoniai
3 šaukštai grietinės (kad mėsa būtų sultingesnė)

Įdarui apkepu supjaustytus svogūnus iki skanios auksinės spalvos. Tada keptus svogūnus, druską, prieskonius, pipirus ir grietinę sudedu į faršą. Viską sumaišau.

Iškočioju tešlą, su lėkštute "išpjaunu" maždaug 8 cm skersmens apskritimus. Likusią tešlą dedu atgal į šaldytuvą. Į apskritimus sudedu po šaukštą faršo ir formuoju kibinus. Sudedu į skardą, aptepu kiaušiniu ir pašaunu į iki 200 laipsnių įkaitusią orkaitę. Kepu apie 45 min. (kol apskrunda). Taigi, nieko sudėtingo ;) Skanaus!





2010 m. vasario 21 d., sekmadienis

Žagarėliai - antras dublis

Po pirmos nesėkmės kepant žagarėlius buvo prigesęs noras antram mėginimui. Net mintyse ieškojau sau priežasčių, kodėl jų nekepti :) Ir net save įtikinau, kad tikrai daugiau nebekepsiu. Bet netikėtai sutiktos vienos mamytės, mano tinklaraščio skaitytojos komentaras apie žagarėlių įrašą kažką manyje sujudino (ačiū, Silvija). Ir nors aš jai atsakiau, kad tikrai antro dublio nebus, bet jau sekančią dieną žagarėliai garavo ant stalo :) Kaip tyčia šaldytuve buvo užsilikusios su pasibaigusia galiojimo data varškės, o negali gi išmesti maisto kai krizė plačiai šypsosi į veidą! Taigi, vėl išmaišiau tešlą. Pasimokiusi iš "pirmojo karto" pirmiausia iš visos tešlos suformavau žagarėlius ir tik tada užkaičiau aliejų. Turiu pasakyti, šis kartas žymiai sėkmingesnis ir skanesnis ;) Beje, šių žagarėlių skonis ir "sudėjimas" labai priminė spurgas.

Kadangi nenorėjau vargti dėl kelių žagarėlių, tai visko dėjau dvigubai (kad gautusi daugiau žagarėlių :) Nors žagarėliai nesigavo tobuli, bet vis tiek dalinuosi receptu su jumis.


Varškės žagarėliai:

500g. varškės
2 kiaušiniai
2 stiklinės grietinės (apytiksliai)
2 šaukštai cukraus
1-2 šaukštelis kepimo miltelių (įtariu galima apseiti ir be jų)
miltų (kol nelips prie rankų)
1 šaukštas degtinės (ko gero tam, kad neprisigertų daug riebalų)
aliejaus (daugiau nei puse butelio)
cukraus pudros (papuošimui)

Varškę sumalti mėsmale (kadangi tokios neturėjau, tai tiesiog sutryniau su šakute), ištrinti su kiaušiniais ir cukrumi. Sudėti grietinę, kepimo miltelius, supilti degtinę. Sumaišyti. Dėti miltų, maišyti ir išminkyti. Pagal receptą tešlą reikia 1 val palaikyti šaldiklyje. Aš palaikiau, bet tada jos paviršius pasidengė sukietėjusiais gabaliukais, kurie trukdė gerai iškočioti tešlą, tad gal galima ir nešaldyti tešlos (?). Taigi, tešlą iškočiojame ir padarome žagarėlius - iškočiotą blyną supjaustyti juostelėmis, juosteles - trumpesnėmis juostelėmis, tada juostelės viduryje įpjauti ir per tą skylutę ištraukti/išversti vieną ar abu juostelės galą (tikiuosi ką nors supratote :). Tada įkaitinti aliejų ir į karštą aliejų "porcijomis" dedame žagarėlius. Kai jie pagelsta su kiaurasamčiu ištraukti ir dėti ant popierinių rankšluosčių, kad susigertų riebalai. Kiek atvėsusius žagarėlius apibarstyti cukraus pudra. Skanaus!

2010 m. vasario 17 d., trečiadienis

Vietoj pavogtų rogučių mano vaikystės slidės

Nors dėl pavogtų rogučių vis dar paskauda širdį, bet ši situacija irgi išėjo į gerą. Su Liepa nuėjome į rūsį ir gerai pasiknisusios radome mano vaikystės slides. Tad slides į automobilį ir pirmyn į kaimą, kurį mums puikiausiai atstoja mano tėvų sodas. Ten smagu visais metų laikais. Tėvai labai darbštūs, kūrybingi ir nagingi, prigalvoja visokių įdomybių, kad būtų smagu ir vaikams, ir anūkams. Šalia miškas, prūdas, ežeras. Tėvai nelaiko jokio gyvnūno, bet pas juos nuolat užklysta visokio plauko gyvūnai (zuikiai, ežiai, stirnos, gandrai, šunys, katės ir t.t.). Juos mama vadina socialiai remtinais, nes jie ateina prašyti maisto. Ir dabar, jau artėjome link sodo, tėvai išėjo į kelią mūsų pasitikti, o aplink juos 6 katinai - socialiai remtini :)) Kur mama eina ir tie iš paskos.




Liepa (6m) pirmą kartą čiuožė slidėmis. Šis faktas mane sugėdino, nes aš būdam jos metų kuo puikiausiai čiuožinėjau ir ligumose, ir nuo kalnų. Dar netgi pykdavau, kad man maišydavosi visokie nemokantys slidinėti "diedai" :) Gaila neturiu skenerio, parodyčiau nuotrauką, kurioje aš užfiksuota kalnuose su slidėmis pikta, kad man kažkas pasimaišė kai čiuožiau nuo "juodo" kalno. Turėjau ir pačiūžas, ir slides, ir roges..., o mano vaikai tik rogutes. Reik taisyti padėtį, įveikti tinginį ir aktyviau su vaikais leist laiką.

Taigi, senelis savo nerealioje dirbtuvėlėje greitai pritaikė apkaustus Liepos batams ir pirmyn...



Pirmas kartas, todėl griuvimų neišvengta :)



O čia "socialiai remtiniems" :)


Laiką praleidome fantastiškai.
Blog Widget by LinkWithin