Vos spėjau atsigauti po Liepos gimtadienio rūpesčių, kai ant pečių užgulė kitas rūpestis. Ar pamenate darbelį "Kelias į darželį"? Tai va, Liepos auklėtoja įkvėpta to darbelio paprašė, kad nupieščiau ką nors žiemos tema. Bet esmė tame, kad aš absoliučiai nemoku piešti, išskyrus gėlytę, namelį, saulutę... Tai sakiau ir auklėtojai, bet ji priėmė tai kaip kuklinimąsi, įgrūdo į rankas nerealaus dydžio kartoną (ant kurio turėjau nupiešti) ir maloniai šypsodamasi"išgrūdo" pro duris :-/ Taigi, kelias dienas praleidau didelėse kūrybinėse kančiose galvodama, ką ir kaip tame kartone pavaizduoti. Na, o kitas dienas ir naktis praleidau realizuodama sumanymą. 
Visą laisvą laiką nuo Barboros praleidau prie to nelemto darbelio :( Vos ji užmigdavo pietų, aš tuoj pat išsidėliodavau dėžes, dėžutes, popierius, vilną, klijus ir tūkstančius kitų smulkmenų, iš kurių bandžiau kažką sukurti. Kai Barbora prabusdavo tekdavo viską sutvarkyti, nepaliekant jokių "įkalčių". O iš esmės per tas kelias pietų miego valandas beveik nieko nespėdavau padaryti. Tad vakare, užmigdžius Barborą, mes kartu su Liepa eidavom velti vilną, siuvinėti namukus. Čia gimė posakis "Tiek daug putų, kad net vilnos nesimato" :)
Kitas etapas - kai užmigdavo Liepa aš dar dirbdavau iki puses keturių ryto. Tokios buvo dvi dienos (tiksliau naktys). Trečią dieną vyras pasiėmė vaikus ir išvažiavo pas senelius, kur liko nakvoti. Už tai aš jam labai dėkinga. Tad šį kartą prasidarbavau iki 10.30 val ryto. Bet darbą užbaigiau :) Na, tiesą sakant, realizavau ne visus užmanymus, bet bent jau darbelis įgavo "prekinę išvaizdą" :)
Kai pažiūrėjau į baigtą darbą, jis atrodė paprastas ir nesudėtingas, tad pagalvojau, kodėl išeikvojau tiek daug laiko ir jėgų? Matyt todėl, kad reikėjo daugybę kartų viską išsidėlioti ir susikrauti, dar todėl, kad neturiu pakankamai įgūdžių tokiems darbams, kad tiksliai nežinojau kaip viską realizuoti ir t.t.
Būtinai turiu paminėti, kad vyras tuo metu buvo tiesiog tobulas :) Jis ne tik nepriekaištavo, kad aš kažkur "išėjusi", bet pats ir valgyti darė, ir vaikus migdė, ir patarimų davė, o galiausiai su vaikais išvažiavo palikdamas man erdvės kūrybai :) Čia gimė posakis "Vyrą pažinsi darydama darbelį" :)
Rūta, SUPER!
AtsakytiPanaikintijetau,oi, t.y. belka, kada spejai parašyti komentarą, kad aš ką tik įkėliau pranešimą :D
AtsakytiPanaikintiGražu. Na jei kas būtų man pasakęs prieš kokius 20 m., kad tu tokius darbelius darysi, bučiau nepatikėjusi :). Lukas pamatęs pasakė: "kas čia per nesąmonė? Bet labai gražu" :))) Tai tikrai didelis komplimentas tau!!!
AtsakytiPanaikintinegi aš tada, prieš 20 metų, buvau tokia beviltiškai rankdarbiškai nekūrybinga? :D Nu gal ir tiesa - suolo draugei iš šalies geriau matosi ;)
AtsakytiPanaikintiBeje, aš ir prieš mėnesį būčiau nepatikėjusi, kad tu galėtum nuvelti batukus :D
AtsakytiPanaikintiSuper! O dėl laiko sąnaudų tai nepasakyčiau, kad toks darbas turėtų greit pasidaryti. Vien jau vėlimas juk kiek laiko užima...
AtsakytiPanaikintiŠaunuolė! Namukai tai ypač super :)
wow ;o
AtsakytiPanaikintio as tai suzaveta ne tik darbeliu, bet ir atsidavimu jam, bei zinoma, vyro palaikymu!!! :)))
AtsakytiPanaikintiizvalgi aukletoja, tikrai zinojo kam duoti padaryti darbeli!
AtsakytiPanaikintiman tai Ruta visad buvai pilna ideju ir nepasakyciau,kad nesi gabi rankdarbiam. Pamenu kai dar susirasinejom laiskais, tu nuolat mane nustebindavai kiekviena laiska supakuodama vis kitaip:),siandien as taip pakuoju laiskus savo paaugliukems:)
AtsakytiPanaikintiO darbelis tai sauniai gavosi.:0
Nuostabu!
AtsakytiPanaikintiBeje, labai įdomu skaityti šitą tinklaraštį, gražiai parašyta :)
Ačiū visoms už komentarus :) Bet kokiu atveju, tai tikrai gražiau nei aš būčiau nupiešus :D
AtsakytiPanaikintiBet gi grozis neispasakytas...:) O valia apskritai gelezine:)
AtsakytiPanaikinti