Mažųjų filosofija

Liepa klausia: "ar kai numiršti ir kai įdeda tave į dėžę, tai po to kai užkasa, tai užkasa smėlio dėžėj ar miške, ar dar kur nors?"

Liepa prisiminė vaikišką giesmelę, kurioje yra tokie žodžiai: "... o mes esam Jo vaikai...". O tada labai rimtai pradėjo filosofuoti: "Žinok mes esam Dievo vaikai, aš, tu ir visi pasaulio žmonės. (pauzė) Nes Marija mus visus pagimdė. (pauzė) Bet aš galvojau, kad tu mane pagimdei... Bet jei Dievas yra mano tėvas, tai ką aš turiu du tėčius? O kodėl aš turiu du tėčius?..." Taip sakant "vopros na zasypku" :)

Šis pokalbis buvo prieš metus, bet jis man ir dabar sukelia šypseną.
Liepa: - o kodėl tu Barborą laikai be pamperso?
Aš: - kad užpakalis kvėpuotų.
Liepa: - kad užpakalis kvėpuotų???? (suprato pažodžiui :)))

Iš pokalbio su Barbora (2m.):
Aš: - kaip sako šuniukas?
Barbora: - au au au.
Aš: - kaip sako katytė?
Barbora: - miau miau.
Kaip sako bitė?
Barbora: - musė musė musė. :D :D :D

Foto iš sierracfs.org