Rakštis

Kažkurią dieną Liepa grįžo iš darželio su rakštimis rankoje. Su vaikais lauke žaidė vaikams įrengtoje medinėje žaidimų aikštelėje. Čiuoždama nuo čiuožyklos bandė pasilaikyti už krašto ir susivarė rakštis į ranką. Kentėjo, nieko nesakė auklėtojai, matyt bijojo, kad pradės jai krapštyti :( Ir net kai vyras atėjo jos paimti ji nieko nesakė, tik išėjus už darželio vartų pradėjo verkti ir pasakė, kad jai labai skauda. Namo grįžo jau įsiverkus.

Vieną rakštį ištraukiau su pirštais, o kitas teko krapštyti su adata. Liepa baisiai verkė, drebėjo. Visaip ją raminom ir įkalbinėjom, kad duotųsi ištraukiama. Streso buvo pakankamai. Bet šioje situacijoje ko gero labiausiai išsigandusi buvo Barbora. Ji niekaip nesuprato kas čia vyksta. Tik matė, kad Liepa labai verkia, o ypač kai liečiame jos ranką. Todėl pradžioj pati labai verkdama bandė mane stumti nuo sesės, kad aš jos neskriausčiau. Tada vyras norėjo raminti Barbora, bet Liepa šaukė, kad nori, kad tėtis ją laikytų ant kelių kol mama trauks rakštį. Vargšė Barbora iš to streso nuėjo į tolimiausia kambarį, pasislėpė už užuolaidos ir verkė, o galiausiai apsisisiojo :(

Pagaliau ištraukėm visas rakštis. Liepa nustojo verkti ir pradėjo raminti Barborą. O Barbora paprašė papo ir prie jo taip kurį laiką prabuvo. Galiausiai visi nusiramino. Liepa jau po valandos negalėjo iškart parodyti kur jai buvo rakštis :)

Foto iš kevep.com