Prie meno

Profilyje apie save prie mėgstamų dalykų esu įrašiusi rankdarbius. Ilgai galvojau ar rašyti juos ar ne, nes tradicine prasme esu visiškai nerankdarbiška. Rankdarbiai man asocijuojasi su siuvimu, mezgimu, piešimu, o nei vieno iš šių dalykų aš nemoku ir net neturiu meniško pajautimo, nesuvokiu kokios spalvos tarpusavy dera ir pan. Na, kurti man patinka, bet reikia labai daug pastangų, kad galėčiau išreikšti kūrybines mintis.

Vienas iš didžiausių atradimų motinystėje būtent ir yra rankdarbiai. Nepaisant to, kad nemoku siūti, megzti, piešti ir t.t. vis dėlto atradau visokiausių kūrybinių išraiškos būdų. Dabar man rankdarbiai yra žymiai platesnė sąvoka - tai viskas, kas padaryta savo rankomis: nuo sagos prisiuvimo iki aplikacijos priklijavimo. Rankdarbiai net įgauna kažkokią terapinę prasmę. Pats darymo procesas yra ne ką mažiau svarbus nei rezultatas. Su didžiuliu pasitenkinimu prisimenu tuos momentus, kai su kitom mamom (ar viena) badėm gvazdikėlius į apelsiną, kai piešėm ant audinio, kai vėlėm vilną, kai dekupažinom ir t.t. Nuostabus jausmas, visiškas atsipalaidavimas, savęs realizavimas, kuris kartais virsta tikra manija :) Tai mane labai praturtina.

Anksčiau įvairių meninių išraiškos priemonių mokiausi iš kitų mamų, o dabar galima daug ko išmokti iš interneto :) Tačiau internetas niekada neprilygs gyvam bendravimui ir patirčiai. Sėdėti su draugėmis prie didelio stalo, daryti rankdarbius, šnekučiuotis, siurbčioti arbatėlę su sausainuku.... mmmm - tai nuostabu :)))

Prieš kokius 4 ar 5 metus mamų klube mokino piešti ant audinio su ta mintim, kad neišskalbiamas dėmes ar kitus rūbų defektus galima paslėpti kūrybiškai. Pamenu, sėdžiu aš tarp mamų ir nieko nesuprantu, kas... kaip... su kuo :) Išsirinkau kažkokią medžiagą, nusikopijavau kažkokį paveikslėlį (pati gerai nesuprasdama ar tai antinas, ar krokodilas :) ir pradėjau jį spalvinti. Pasijaučiau kaip kokia pirmokė, bet buvo taip faina :))) Grįžusi namo puoliau vyrui rodyti kokį meno šedevrą padariau ir ant kurios sienos reiktų jį kabinti. O jis pakraipė ūsą (perkeltine prasme :) pasidžiaugė, kad gražu, bet kategoriškai nesutiko jo kabinti ant sienos - na, jis nėra toks gražus, kad galėtų būti demonstruojamas :( Pradžioj nuliūdau, bet po to supratau, kad kūrybinis procesas man buvo žymiai svarbesnis nei pats rezultatas :) Beje, šiandien šis antinas-krokodilas kaba mūsų miegamajame ;)

Foto iš export.gov.il