Londonas #2 (Rūta)

Prieš rašant toliau įspūdžius iš Londono būtinai turiu pasakyti, kad tai mano pirma kelionė į Londoną ir Angliją apskritai. Todėl mano pastebėjimai yra subjektyvūs ir gali neatitikti tikrovės :)

Jau išlipus iš lėktuvo Londone pirmiausia maloniai nustebino anglų mandagumas. Visi labai geri, mandagūs ir paslaugūs. Iškart pasijauti esąs labai svarbus :)

Kitas iškart kritęs į akį dalykas, tai rasių įvairovė. Buvau perspėta, kad ten daug juodaodžių ir kad į juos nespoksočiau :) Tokie perspėjimai juokingai skambėjo, nes daug kartų esu mačiusi ir bendravusi su juodaodžiais. Bet... Londone rasių ir kultūrų įvairovė mane pribloškė. Labai sunku buvo atsispirti pagundai nespoksoti į musulmones, į paauglius berniukus, kurie ant galvų turėdavo iš skarų susuktus kažkokius guzus :), į įvairiausio spalvinio spektro juodaodžius su nuostabiai garbanotais plaukais, į indus ir net į baltaodžius anglus :)

O štai vos išvykus automobiliu iš orouosto mane nemaloniai pribloškė Londono eismas. Beprotiškas lėkimas, kamščiai ir netvarka. Eismo juostos dvi, o automobilių eilės trys ir visi naglai lenda. Nekartą esu girdėjusi apie siaubingą Lietuvos vairuotojų kultūrą ir elegantišką vakarų europiečių vairavimą. Bet grįžus į Lietuvą negalėjau atsidžiaugti mūsų vairuotojais ir žymiai lėtesniu tempu gatvėse. Londone kas 100 metrų yra sankryža, tiksliau tariant, žiedai, o tuos šimta metrų visi važiuoja maksimaliu greičiu. Rezultate gaunasi, kad gazuoja stabdo, gazuoja stabdo... ir galiausiai taip suvimdo....brrr :( Tiesa, mus visą laiką vežiojo lietuviai ir sakė, kad ten tik lietuviai taip baisiai vairuoja. Nu gal... Bet visas automobilių srautas taip važiuoja... Nu žodžiu, geriausia ten naudotis metro :)

Vieną naktį draugas mus pavežiojo po naktinį Londoną. Labai gražu. Bet mane nustebino, kad 2 val nakties mes patekome į kamštį ir kad tokiu metu ten gyvenimas verda - žmonių buvo taip tiršta, kaip pas mus per kokią Kaziaus muge :)

Dar vienas protu nelabai suvokiamas dalykas tai, kaip anglai rengiasi, o gal tiksliau, kaip nesirengia. Vieni vaikšto su šiltom striukėm, pirštinėm ir kepurėm, o šalia eina merginos su basutėmis ir suknelėmis ant petnešėlių. Na tos merginos, tai dzin, bet vaikai!!! Daugybė vaikų vaikšto trumpom rankovėm ar su šortais, kai tuo tarpu oro temperatūra vos siekė 3-6 laipsniai. Ir tikrai buvo šalta, aš pati buvau su pirštinėm. Pradžioj galvojau, kad anglų vaikai labai užsigrūdinę, bet iš skirtingų žmonių išgirdau, kad atvirkščiai - juos kamuoja chroniškos kvėpavimo takų ligos, peršalimai :-0 Žodžiu, šis klausimas man taip ir liko neatsakytas... Beje, kol viešėjome Londone ten gerokai pasnigo, o kaip supratau sniegas ten retas svečias :)

Aplankėme kai kurias lankytinas vietas. Na tas, kurias kadaise mačiau anglų k. vadovėlyje :) Gražu, įspūdinga. Lankėmės vaškinių figūrų muziejuje. Kadangi kaip tik buvo moksleivių atostogos, tai eilėje į muziejų pralaukėme beveik 3 valandas, Liepa labai pavargo, tai pats muziejus nepateisino mūsų lūkesčių :( Su vyru dar lankėmės Body World parodoje. Tai menas iš numirusių žmonių kūnų. Vyrui (kadangi jis biologas) labai patiko, o man buvo kraupu, patyriau šoką, nuo kurio atsigavau tik po keletos dienų :-/ Čia yra nuoroda į video reportažą apie parodą, bet silpnų nervų ir jautrios sielos žmonėms tikrai nesiūlau jo žiūrėti. Be paminėtų dalykų lankėmės Leeds pilyje, kur yra ne tik graži pilis, bet daugybė gražių ir retų paukščių, su kuriais rengiami pasirodymai, tujų labirintas ir kitų pramogų. Lankėmės vietinėje lietuvių bažnyčioje, kur sutikome daug pažįstamų :) Buvome sendaikčių turguje, kuriame pardavėjai mėgaujasi vien buvimu tenai, nepriklausomai ar iš jų ką nors nupirks ar ne :) Žinoma, aplankėme pigias parduotuves, kurios yra tikras unikumas, bet apie tai gal kada nors kitą kartą :)

Tačiau už architektūrinius paminklus ir parodas man žymiai įdomiau buvo aplankyti Ten gyvenančius draugus lietuvaičius. Daugelis iš jų išvažiavę yra plius minus prieš dešimtmetį ir jau nebegyvena susigrūdę po kelias šeimas poros kambarių butuose. Kai kurie draugai turi gerus darbus, pasiėmę paskolas ir nusipirkę namus, vaikus leidžia į angliškas mokyklas - susitvarkę gyvenimus. Maloniai nustebino, kad daugelyje šeimų mamos nedirba, rūpinasi vaikais, namais, o vyrai vieni pajėgūs išlaikyti 5 asmenų šeimas. Susidarė įspūdis, kad ten auginti vaikus yra žymiai lengviau tiek finansiškai, tiek lavinimo prasme - žymiai daugiau galimybių juos leisti į įvairius būrelius. Emigrantai gal jau įprato, bet man vis dar neįprasta ir nelabai miela, kai lietuvių tėvų vaikai tarpusavy kalba angliškai. Na, tai tarsi savo tapatybės praradimas, o gal tiksliau tariant, naujos savo tapatybės atradimas, kai vaikai save laiko ne lietuviais, bet anglais... Dar viena liūdna gaida yra tai, kad nepaisant visų teigiamų pokyčių ne vienas guodėsi vienatve, izoliacija, kad neturi artimų ryšių su draugais, o anglai per daug uždari, kad su jais galima būtų artimai susibičiuliauti.

Liepai, aišku, įdomiausia buvo karuselės, saldumynai, princesiškos suknelės ir bateliai. Labai mielai bendravo su Londone gyvenančiais lietuvių vaikais. Tiesa, mano nuostabai ji visiškai nereagavo į kitų rasių žmones, užsidengusias musulmones ir pan. Atstumai ir tempas ją gerokai vargino. Beje, Liepa labai pasiilgo sesės :) Paskutinį vakarą Londone, prieš užmiegant, ji sako "aš tiesiog jaučiu Barborytės rankytes. Grįžusi iškart išbučiuosiu sesę" :)