Paskutiniu metu vis patenku į diskusijas apie žmonų - vyrų santykius. Neišsemiama tema :)) Dažnai ir į dienoraštį norisi apie tai parašyti, bet vis bijau, kad ko per daug nepasakyčiau :) Štai ir paskutiniame mamų klube moteriškės pradėjo diskutuoti apie kai kurias vyrų ydas, su kuriomis sunku susigyventi. Ginčijosi ar reikia keisti vyrus, ar pačioms keistis (skausmingas klausimas) :D
Minėtame mamų klube dalyvavo ir kelios netekėjusios merginos, kurioms ta diskusija tikriausiai baisiai atrodė :) Tai viena iš jų neapsikentusi paklausė "O tai jūs prieš ištekėdamos nematėte, kad jūsų išrinktieji turi tas ydas??? Jos juk staiga neatsirado santuokoj, o jei matėte prieš tekėdamos, tai kodėl tekėjote? Dabar jau reikia tik susitaikyti su tuo."
Norėjosi atkirsti "palauk, ištekėsi, tai kitaip šnekėsi" arba "gal dėl to ir pati dar neištekėjusi..." ir pan. Bet po to pagalvojau, kad aš masčiau lygiai taip pat. Maža to, bijodama aklai ištekėti, prieš vestuves padariau teigiamų ir neigiamų mano būsimojo vyro savybių sąrašą. Neigiamų savybių sąrašas buvo ilgesnis nei teigiamų. Apsidžiaugiau, kad esu blaivame prote ir neapakusi iš meilės :) Nors šiandien galima pasakyti, kad gal tai ir buvo tikras apakimas - matydama, kad busimasis turi daugiau neigiamų savybių nei teigiamų aš vis tiek už jo ištekėjau :D Kas buvo, tas buvo. Kaip ta mergina pasakė "... dabar jau telieka su tuo susitaikyti..." :D
Mamų klube lektorius minėjo eksperimentą, kurio metu žmonės buvo izoliuoti nuo dirgiklių, nuo pojūčių. Įdomu tai, kad tiems žmonėms prasidėjo haliucinacijos - jie pradėjo jausti skonį, kvapą ir kitus pojūčius, kurių nėra - psichika pradėjo pati kurti dirgiklius. Kur lenkiu? Lenkiu į tai, kad niekada nebus viskas gerai, o jei ir bus, tai vis tiek mūsų psichika ką nors susikurs, dėl ko pradėsime "ėsti" savo vyrus :)
Paskutiniu metu stengiuosi vadovautis vieno man gerbiamo žmogaus išsakyta mintimi: "Į viską galima žiūrėti dviem būdais - rimtai arba su jumoru. Jei žiūrėsi rimtai, tai nuvažiuos stogas ir dienas pabaigsi psichiatrinėje. Tad geriau į viską žiūrėti su jumoru" :) Nors skamba paviršutiniškai, bet mintis tikrai verta dėmesio ir veiksminga ;) Todėl siūlau ryt ryte vyrui į lovą atnešti pusryčius su rašteliu "Aš tave myliu, šlykštuk!" ;)
Foto dominique'o dierick'0 iš photo.net
Tai labai idomios mintys, bet jos taip ir neuzbaigtos. Tai kodel tada tekejai uz to "slykstynes" kuris tiek daug minusu turi pagal tave(nes vis tiek subjektyviai gi vertini). Suprantu jei esu kaip sakai "nablaivaus" mastymo ir einu stacia galva i nezinia. Bet tu gi zinojai kur eini su kokiu "slykstuku", tai kam tai darei? Ivairiu atsakymu ateina, bet idomu ka pati sakai?
AtsakytiPanaikinti:) tobulų žmonių nėra. Tekėjau, nes mylėjau, nes negalėjau be to žmogaus gyventi :) Beje, turiu pataisyti: ne "šlykštynė", o "šlykštukas" :)
AtsakytiPanaikintiAtsiprasysiu jog ne ta priesaga uzdejau.
AtsakytiPanaikintiBet jei jau atvirauji tai labai idomu ir drasu. Rasai labai nevienareiksmiskai - "nes mylejau". Ar cia tik siaip ar kaip? O kaip dabar - "ar myli, ar be to zmogaus gyventi negali?"
Butuoju laiku rašiau, nes "tada" tekėjau. O dabar ir myliu, ir gyvent be jo negaliu :)
AtsakytiPanaikintioho kiek anonimisko priesiskumo ;o
AtsakytiPanaikintijooo...Rutuk, ar padarei taip kaip patarei? Kokia buvo reakcija?:)))))))
AtsakytiPanaikintiSorry, Martyna, atsakymas į tavo klausimą yra ne spaudai ;)
AtsakytiPanaikinti:D
AtsakytiPanaikintiTikrai, vyrų ir moterų santykiai - neišsemiama ir labai aktuali tema. Matyt, viskas taip yra todėl, kad vyrai ir moterys skirtingai supranta ir mato juos supančią aplinką, todėl ir būna tiek daug nesutarimų ir nesusipratimų. Nežinau dėl minusų, nes savo vyro nevertinau minusais ir pliusais, tačiau galiu pasakyti, kad kiekvieną vakarą pažiūrėjusi į jį, džiaugiuosi, kad jis yra šalia manęs (kad ir kokie mūsų santykiai tuo metu būna). O visa kita susitvarko ankščiau ar vėliau. Ir bėgant metams mano jausmai jam nesilpnėja, o stiprėja ir tai manę džiugina. Žiūrint į kai kurias situacijas su jumoru daug lengviau pasidaro gyventi. O mes moterys esame tikrai išradingos, todėl rankų nenuleisim ir rasim kaip savo vyrus pamaloninti, žinoma, gerai būtų, kad ir jie mūsų nepamirštu ;). Sėkmės, Rūtuk ;)
Teisingai sako Kukcius. Nenuleisim ranku ir rasim kaip pamolonint savo vyrus. Sekmes darbe ir maloninime. Svarbiausia nenuleiskit ranku!
AtsakytiPanaikintiAčiū, mielosios, už palinkėjimus :) Manau, mums visoms jie tinka ;) Santykiai įdomus dalykas - jie kaip dviratis, jei mini, tai ir važiuoji, jei nemini, tai sustoji. Nieks savaime nevyksta, tenka dėti pastangas, kad santykiai vystytusi. Problemos ir konfliktai, tai galimybė pažengti toliau, bręsti. O besidalindamos rūpesčiais, padrąsindamos ar pabardamos vieną kitą lengviau pereinam tuos sunkumus :) Aišku, labai rizikuoju atviraudama, bet, kita vertus, tai juk dienoraštis...
AtsakytiPanaikintiAs irgi pries istekant rasiau vyro pliusu ir minusus,bet kai tikrai nepakeite manes ir ,,i prota,,neatvede,tekejau,nes negalejau be jo.
AtsakytiPanaikinti