Barborai jau du!

Padėjau šauktuką, nes du metai pralėkė labai greitai. O Barbora vis dar atrodo yra kūdikis :) Nors šioj motinystėj buvo ir saldžių, ir karčių prieskonių, bet šis etapas tiesiog palaimingas. Net keista, kad du vaikai, bet taip skirtingai auga. Mes dažnai sakom, kad Barboros kai kurie bruožai yra mums kaip kompensacija už Liepos kai kuriuos netobulumus. Pvz., Liepa pirmus metus labai blogai miegodavo - naktį keldavosi kas valandą, o dieną jos pietų miegas trukdavo vidutiniškai 30 min. Nors Barbora naktį keldavosi irgi kas valandą, bet užtat dieną miegodavo ir dabar dar miega po 4 val. Ir netgi kai atsibunda nerėkia ir nekviečia mūsų, bet jai užeina kažkoks šnekėjimo ūpas. Ji atsisėda prieš veidrodį arba susiranda kokį žaislą ir kad šnekasi sava kalba, juokiasi, visokias intonacijas vinguriuoja. Kartais taip viena pražaidžia virš valandos. Būna per greit pas ją ateini, tai net atrodo, kad sutrukdei :) Jokiu būdu nenuvertinu Liepos, nes ji yra tiesiog unikumas, turi komunikacijos dovaną nuo gimimo (tikriausiai iš tėčio pavedėjo) ir apskritai ji labai sumani ir talentinga, bet dabar ne jos gimtadienis, tad pagyros skirtos ne jai :)

Kitokia ir mano motinystė. Nuo pat pradžių viskas kitaip. Pirmas ir nėštumas, ir gimdymas buvo tikras košmaras. O su antra stengiausi daugiau judėti, labiau reguliuoti maistą, taupyti nervus ir pan. Pirmas buvo Cezaris, o antras - pati pagimdžiau. Tuomet niekaip negalėjau ligoninėj išsireikalauti, kad duotų man vaiką, o šį kartą mažoji nuo pat gimimo buvo visą laiką su manimi. O ir auginant labiau pasitikiu savimi, nors, aišku, būna juodų dienų, kai laikau save visiškai nevykusia mama. Su antra dukra patyriau ką reiškia mėgautis motinyste.Turiu dvi fantastiškas dukrytes, kiekviena savaip žavi ir talentinga.

Šį gimtadienį mums suruošė močiutė (ačiū tau labai labai :). Nors oras buvo šlykštus, bet mes su seneliais susirinkome sode ir smagiai atšventėm. Tiesiog džiaugiausi ta diena, gėrėjausi Barbora, didžiavausi savimi, kad ją pagimdžiau :) džiaugiausi močiutėmis, seneliais ir teta, kad jie mus myli, žavėjausi vaikų tėčiu-savo vyru, kad jis toks mums rūpestingas.

Štai toks sentimentalus Barboros antras gimtadienis :)