Ir vėl ShopoTerapija, bet šį kartą tikra!

Foto iš http://profile.myspace.com/

Prieš porą mėnesių rašiau apie ShopoTerapiją - kaip visą dieną praleidau parduotuvėse. Bet tuomet nebuvo tikroji terapija, nes išleidau per mažai pinigų ir pirkiniai buvo skirti ne man. Tačiau prieš porą dienų patyriau tikrąjį ShopoTerapijos poveikį. Ir nors apsipirkimo greitis buvo ne 300 Lt/val, o 100 Lt/val, bet valandų skaičius pateisino ir greitį :) Žodžiu rezultate susidarė tikrai apvali sumelė.

Taigi, nuo pradžių. Visai atsitiktinai susiklostė apsipirkimams palankios aplinkybės :D

- situacija spintoje kai "nebeturiu ką apsirengti". Atėjus vasarai ir po dviejų nėštumų pasikeitus mano kūno gabaritams su siaubu supratau, kad absoliučiai nebeturiu ką apsirengti :)

- per nesuprantamą atminties praradimą pamiršau į Sodrą nuvežti įsakymą apie vaiko priežiūros atostogų pratęsimą, todėl keletą mėnesių negavau pašalpos. O kai pažymas susitvarkiau, tai iškart sumokėjo pinigėlius už kelis mėnesius :D Kadangi Liepa alergiška knygų dulkėms (o knygų pas mus tikrai daug), tai nusprendžiau už juos nupirkti uždaras lentynas knygoms (labai fainas esam radę estų gamybos). Bet vyras kategoriškai nesutiko pareikšdamas, kad tai mums per prabangu ir per brangu. Nu, ką gi, jei per brangu pirkti lentynas, tai belieka pirktis "skudurus" :)

- kadangi šią savaitę mano tėvai atostogavo, tai jie mielai vaikus pasiimdavo į sodą. Tad likau visai dienai be vaikų ;)

- kita aplinkybė yra susijusi su mano sąžine dėl namų tvarkos. Kai lieku be vaikų pirmiausia turiu susitvarkyti namus. O kadangi pas mus prieš tai savaitę gyveno draugas iš Londono, tai namus laikiau daugmaž tvarkingus :) ir galėjau be sąžinės graužimo laisvą laiką skirti kitiems dalykams.

Taigi, pučiant palankiems vėjams išplaukiau į plačiąją prekybos centrų jūrą. Nors šį kartą buvau nusiteikusi pirkti viską tik sau, bet reikėjo įdėti daug pastangų, kad neičiau į vaikų ir vyrų skyrius, nes, paprastai, pirmiausia apiperku šeimą, o po to jei lieka laiko ir pinigų ką nors nusiperku ir sau.

Pirmiausia nuvažiavau į Flagmaną, nes ten būnu labai retai, o be to ten man patinka dvi parduotuvės tai Takko ir Seppala. Deja, nieko gero jose neradau, tik Takko prisipirkau kojiniu, kadangi turėjau iš vyro paliepimą nusipirkti kojinių su kokiu nors skiriamuoju akcentuku, nes nuolat painiojam mano ir jo kojines :) Tiesa, dar vienoje nedidelėje apatinio trikotažo parduotuvėje nusipirkau šio bei to ;) Juokinga tai, kad toje parduotuvėje dirba labai "paslaugios" pardavėjos. Aš tik spėjau įeiti pro duris, o po akimirkos atsipeikėju, kad jau stoviu nuoga persirenginėjimo kabinoje :) O dar po akimirkos - kad jau kasoje moku už pirkinius :) Išėjusi iš Flagmano dar prasiėjau per Gedo prospektą, kadangi jame nevaikščiojau keletą metų, tai bendras vaizdas man susidarė toks, lyg aš būčiau iš žemojo socialinio sluoksnio patekusi į kažkokį turčių kvartalą...

Kitas prekybos centras buvo VCUP'as (universalinė parduotuvė). Vėl gi čia nieko tinkamo neradau. Turėčiau paminėti daugeliui moterų pažįstamą jausmą - kuo daugiau žiūrinėji rūbus, tuo daugiau grimzti į nepilnavertiškumą, nes ką be matuotumeisi, viskas netinka :( Nekenčiu šito jausmo, dažniausiai tada grįžtu namo depresijoj nekęsdama savęs ir negaliu žiūrėti į veidrodį. Vienoje parduotuvėje išsirinkau rūbus savo dydžio, tačiau ką berengiu vis man per mažas. Tada darbuotojos klausiu gal aš iš vaikų skyriaus paėmiau šiuos rūbus :) O ji sako, kad ne, tai normalūs moteriški rūbai :( Nu tai aš tada neturiu žodžių, belieka tik paklausti "gal turite XXXXXL dydį?"

Pagaliau nuvažiavau į Akropolį. Turiu pripažinti, kad vis gi tai palankiausia vieta apsipirkimams. Gerą valandą vaikščiojau nieko sau nerasdama. Tada nusprendžiau eiti ir į tas parduotuves, į kurias niekada neidavau (dėl aukštų kainų arba dėl manekeniškų rūbų). Sprendimas pasiteisino ir netrukus prasidėjo didysis apsipirkinėjimas :) Šį kartą nebežiūrėjau į kainas, o tik į tai ar tinka man ar ne :) Rezultate nusipirkau dvejas kelnes, keletą marškinėlių (maikių), megztuką, gražius guminius batus, lagaminą Liepai ir dar keletą pirkinių :)

Kadangi laiko ir jėgų eikvojimas pasiteisino pirkiniais, tai nuovargio nejutau :) Bet jau po valandos pajaučiau, kaip greitai senka mano "batareikos" :) Vakare sumigdžiusi vaikus atsiguliau ir aš. Šypsojausi iš pasitenkinimo - vis dėlto ShopoTerapija veikia ;)