O kas toliau?

Norėjau šį pasakojimą atspausdinti sekmadienį, kai tikintieji eina į bažnyčias, bet dėl laiko stokos tai darau tik šiandien.

Kartą jaunas žmogus ateina pas savo seną dėdę ir sako: "Dėde, pasveikink mane! Aš išlaikiau abitūros egzaminus!"
- "Kaip puiku! - sako dėdė, -štai čia tau 20 markių. Nusipirk ką nors gražaus. O dabar pasakyk: ką toliau ketini veikti?"
- "Toliau, - sako jaunuolis, - studijuosiu. Noriu tapti teisininku".
- "Puiku, - sako dėdė, - o paskui?"
- "Na, tada tapsiu aukštesniojo tesimo valdininku".
- "Puiku, - sako dėdė, - o toliau?"
- "Na, dėde, tada vesiu ir sukursiu šeimą".
- "Puiku, - sako dėdė, - o paskui?"
- "Taip, tada tikriausiai tapsiu didžiu žmogumi, krašto teismo prezidentu arba pirmuoju valstybės gynėju".
- "Puiku, - sako dėdė, - o kas toliau?"
- "Taip, dėde, - jaunuolis pamažu ima nervintis, - tada pasensiu ir tapsiu pensininku".
- "Puiku, - sako dėdė, - o paskui?"
- "Na, tada pasistatysiu namelį gražioje vietoje ir auginsiu žemuoges".
- "Puiku, - sako dėdė, - o vėliau?"
- Jaunuolis pykteli: "Tada reikės mirti".
- "Taip, - sako dėdė, - o paskui?"
- Jaunuolis nustoja juoktis. Jis mirtinai išsigąsta: "Mirsiu - o tada?"
- "O tada?.." - klausia dėdė.
- "Dėde, - atsako jis, - apie tai aš dar niekada negalvojau".
- "Kaip? - sako dėdė. - Tu turi brandos atestatą ir esi toks paikas, kad galvoji tik nuo čia iki čia? Ar žmogus, kuriam Dievas davė protą, neturėtų galvoti truputį toliau?"

(...) nepakanka planuoti gyvenimą iki kapo. Reikia galvoti, kas atsitiks vėliau, kai mirsime.

Ištrauka iš V.Bušo knygos "Jėzus - mūsų dalia"
Foto iš www.beyourhands.com