2009 m. birželio 4 d., ketvirtadienis

Ko neparašiau. Dantukas.

Kadangi tarp mano įrašų gaunasi ilgos pauzės, tai daug dalykų taip ir liko neparašytų. Nors, tiesą sakant, aš juos mintyse parašiau, tik bėda, kad jūs to negalite perskaityti :D Taigi, trumpai parašysiu, ko neparašiau :)

Lapkričio mėnesį Liepai suėjo penki metai. Nuo gimtadienio nepraėjo nė dviejų mėnesių, o jai pradėjo klibėti dantukas. Nesitikėjau, kad tai manyje sukels tiek emocijų. Man dantų kritimas asocijuojasi su šešemečiais, o šešemečiai su mokykla. Tad pradėjus klibėti dantukui staiga labai greit priartėjo mokyklos lankymo etapas, kuris atrodė yra už kokių šimto metų. Pasąmonėj kažkaip vis norisi atitolinti dieną, kai vaikai pradės lankyti mokyklą. Liepa džiaugsmingai atbėgo rodydama dantuką ir rėkdama, kad jau greit eis į mokyklą, o aš vos neapsiverkiau. Šiuo metu Liepai jau išdygo du nauji dantukai ir dar du kliba. Vaje,... ką reiks daryti su ta mokykla, kad ją kur... :)

3 komentarai:

  1. joo... mums atitolinti mokslus beliko keli mėnesiai...augam greit

    AtsakytiPanaikinti
  2. o man klibantys dantukai iskart primena tavo viena pasakojima. kai as pati dar buvau labai maza ir buvo tie laikai, kai labai daznai matydavomes :) tu berods turejai nulinuku klase ir pasakojai, kaip visi sustoja fotografuotis paskutinei nuotraukai, nusisypso ir beveik visi vaikai neturi priekiniu dantuku :)
    as vis prisimenu ta vaizda ir smagu pasidaro :)

    AtsakytiPanaikinti
  3. nu man irgi ta nuotrauka taip ir stovi akyse, būrys mielų bedančių šešemečių :D Užtat man ir kyla asociaciojos su mokykla ;)

    AtsakytiPanaikinti

Blog Widget by LinkWithin