Pasidalinsiu vienu pastebėjimu iš savo gyvenimo. Tikiu, kad žmogų sukūrė Dievas. Dėl to manau, kad žmogus negali turėti pilnatvės, jei neturi artimo ryšio su savo Kūrėju.Mano tikėjimo kelyje yra visokių duobių ir pakilimų. Pastebėjau, kai atšąla mano santykiai su Dievu, tada aš daugiau dėmesio pradedu reikalauti iš aplinkinių - dažniausiai iš savo vyro. Tada nesąmoningai "siurbiuosi" prie vyro, laukiu, kad jis patenkintų visus mano sielinius poreikius. Bet vyras yra tik žmogus ir negali užpildyti vidinės tuštumos, kuri skirta Dievui. Be to vyras jaučia spaudimą iš manęs ir nepakeliamą naštą. O tai nesąmoningai skatina jį "bėgti" nuo manęs. Todėl geriau periodiškai nupūsti dulkes nuo savo santykių su Dievu, atnaujinti savo bendravimą su Juo. Tada ne tik man, bet ir vyrui lengviau :)
Foto iš www.flickr.com
tas tiesa...:)))
AtsakytiPanaikintiMan labai patiko knyga "Žavingoji". O dabar skaitau "Wild at Heart" ir dar labiau dar daugiau dalykų susidėsto į vietas. Ir svarbiausias tas, kad tik Dievas gali išpildyti, užpildyti, išgydyti ir mylėti besąlygiškai...
AtsakytiPanaikinti