2009 m. liepos 23 d., ketvirtadienis

Dekupuoti pakabukai

Vieną vakarą svečiuose buvo stresuojanti draugė, su dukra. Stresui ir niūriai nuotaikai prablaškyti pasiūliau padekupuoti ;) Ir nors aplinkui šėlo vaikų būrys, reikėjo nuolat slėpti dekupažo priemones ir saugoti džiūstančius darbelius, vis gi rezultatais mes likome patenkintos - puikiai prasiblaškėm ir pasipuošėm naujais pakabukais. Padariau vieną pakabuką sau ir vieną Liepai. Pakabukai dvipusiai.

2009 m. liepos 21 d., antradienis

Dviratis!!!


Naujus vaiko atradimus jau buvau nurašiusi kūdikiams, nes jiems vis kas nors naujo įvyksta: tai apsiverčia, tai pradeda sėdėti, stovėti, ropoti ir t.t. O kas naujo gali vykti penkiametės Liepos gyvenime? Visi jos pasiekimai tokie nežymūs ir nepastebimi (pradėjo skaičiuoti, vardą rašyti, filosofuoti, daiktus pasiekti, kurių anksčiau nepasiekė...).

Bet vis gi turiu pastebėti pirmo dantuko iškritimas mane labai palietė. O dabar dar vienas naujas įvykis - išmoko važinėti dviračiu! Tiesa, ji būtų išmokusi ir anksčiau važiuoti, bet mes kažkaip vis patingėdavom ją pamokyti. Mokymuisi praktiškai užteko poros dienų. Vieną dieną palaksčiau ją vis prilaikydama, bet palaksčiau taip, kad galvojau iki namų durų neparšliaušiu iš nuovargio :) Kitą dieną dar šiek tiek su seneliais sode bandė važiuoti, o trečią dieną vėl išėjau su ja į lauką pasiruošusi baisiajam nusilakstymui. Bet šį kartą, mano nuostabai ir džiaugsmui, ji sėdo pati ir nuvažiavo :)) Kokia Liepa buvo laiminga!!! O ir aš net iš džiaugsmo apsiverkiau :) Ji man iškart tokia didelė, savarankiška tapo...

Nuo tos dienos Liepa tik ir kalba apie dviratį, atrodo, kad visą laisvą laiką nuo miegojimo ir valgymo turim skirti jos važinėjimui. Visą savaitėlę laisvą laiką tam ir skirdavau, todėl vaikščiodama iš paskos nuėjau nerealius atstumus (tikiuosi tai nors kiek pasimatys ant mano figūros ;)) Galiausiai iš dulkių ir voratinklių vyras ištraukė savo dviratį, tai dabar dviese (aš ir Liepa) važinėjamės dviračiais :) Nerealu (neskaitant to, kad nuo dviračio man labai skauda užpakalį :) Kadangi apetitas kyla bevalgant, tai dabar pradėjom svajoti apie dar vieną dviratį su vaikiška kėdute, kad galėtume visa šeimyna važinėtis :)

2009 m. liepos 19 d., sekmadienis

Dainų šventė

Turiu prisipažinti, kad nors ir laukiau dainų šventės, bet visai neplanavau į ją eiti. Ir jei nebūtų atvažiavusi draugė iš Londono, tai būčiau taip ir nenuėjusi. Tiesa, dar turiu prisipažinti, kad į stadioną, kur vyko šventė, patekau visiškai neįtikėtinu ir labai juokingu būdu. Bet, deja, dėl žymių pavardžių, etinių sumetimų ir dėl savo reputacijos saugojimo nenorėčiau to pasakoti viešai :) Kam labai įdomu, tai galėsiu papasakoti kai susitiksim ;) Taigi, pasidalinsiu keliais vaizdeliais iš šokių vakaro.


Vis dėlto padaro įspūdį kai tiek daug vienu metu šoka šokėjų. Tokia masė ir visi vienodai straksi :) Net juntama kažkokia vienybė.



Tarp šokėjų buvo ir mūsų draugas Arūnas :) Jis pagal profesiją toli nuo šokių, bet va kartais jį privilioja visokie projektai (kaip ir šis). Šoko įdėdamas visas jėgas ir su įsijautimu :)

O čia ir mano Liepa "snukutį" įkišusi :) Kerta bandelę, tai žandai pilni. Šalia Agnija ir Jokūbėlis (to šokėjėlio Arūno šeimynėlė). Beje, Agnija statė dainų vakaro choreografiją (judesius chorams).


Viskas buvo įspūdinga, netgi patriotiška :) bet, nepaisant to, tikros linksmybės prasidėjo po šventės, kai garsiai paleido muziką ir žiūrovai galėjo ateiti kartu šokti. Beje, šiame vaizdo klipuke trumpai matosi ir geroji kaltininkė Rūta (ne aš ), kuri ir atitempė mane į šventę. Atsiprašau už nekokybišką klipuką, tiesiog norėjosi jums perteikti šventės nuotaiką. Klipuko negaliu įkelti į blogą, tai jį galite peržiūrėti čia.

Na, o čia šiaip toks šiek tiek juokingas vaizdelis iš šventės. Daugelis kolektyvų pasibaigus šventei pradėjo mėtyti savo vadovus :) Pradžioj kelias sekundes atrodo, kad vaizdas nesufokusuotas, bet vėliau suprasite esmę.

Daugiau nuotraukų iš šventės galite pažiūrėti čia.
Blog Widget by LinkWithin