2010 m. kovo 30 d., antradienis

Naminiai šeimyniniai koldūnai 2 (Martyna)

Čia dar įkeliu nuotraukyčių iš mūsų koldūnų gamybos proceso...O vyras iš tešlos darė meno šedevrus:)))))

Naminiai šeimyniniai koldūnai (Martyna)

Su vyru jau gal pusė metų svaigstam apie naminius koldūnus. Jie laaabai skanūs, nepalyginsi su jokiais pirktiniais ir labai smagu juos daryti. Taigi, sirpom sirpom ir pagaliau prisirpom. Be to pagalvojom ir Augustukui (1 m 10 mėn) turėtų būt įdomu. Tai ką, jūsų teismui ir smalsumui pristatau "Naminius šeimyninius koldūnus". Beja, kad apie tai parašyti į Mamadienį sugalvojau labbai spontaniškai, tad vyrui bekočiojant tešlą, griebiau fotoaparatą ir dar spėjau įamžinti visą gamybos procesą:)
Receptukas labai paprastas. Kadangi mes mėgstam šių koldūniukų prisigaminti daugiau (porai mėnesių), tai ėmėm 1 kg faršo, jautienos ir kiaulienos per pus, pripjaustėm smulkiai svogūno, pipiriukų ir druskytės įbėrėm. Kadangi aš mėgtu labai minkštą mėsytę, tai dar piene išmirkiau tris riekes kvadratinio batono ir sumaišiau į faršą, nors vyras nelabai to batono norėjo, na bet nusileido. Tai va. Kiaušinių nereikia. Tešla irgi paprasta. Viso mums išėjo apie 1 kg miltų, dėjom porą kiaušinių, druskos ir cukraus šiek tiek (kažkur girdėjau, kad tuomet tešla nebūna guminė). Na va, viską išminkėm su vandeniu, kol nelipo prie rankų. Fui...kaip nemėgstu daryti tešlos:D Tada jau su kočėlu kočiojom blynus. Beja, tiems naminiams koldūnams šiais lakais yra labai fainų priemonių. Mes naudojom va tokį, kažkada kažkokioj parduotuvėj pirktą plastmasinį prietaisą. Su juo vienu metu galima padaryti apie 400 gr koldūnų :))) Na štai. Darbas prasideda. Aš kočioju blynus, dedu ant to prietaiso ir perleidu estafetę vyrui, kuris kruopščiai dėlioja faršo masę. Pasak mano vyro, reikia labai stengtis dėti tiksliai į duobeles, kad neapsitepliotų kraštai, nes kai dėsime antrą blyną ant viršaus, nesulips. Tai aš nelabai tam turiu kantrybės, man kažkaip gaunasi tiap liap...Kai jau visos duobutės užpildytos, dedam antrą iškočiotos tešlos blyną.
Ir užkočiojam stipriai, kad suliptu krašteliai. Tada estafetę perleidom pačiam mažiausiam, oi nu ne pačiam jau :) Augustukas su tokiu užsidegimu baksnojo koldūnus iš formos...beliko užšaldyti. Nors pirmą partiją koldūnų tuoj pat išvirėm ir labai skaniai sulapnojom. Visiem ausys krutėjo iš skanumo...ojoi:))) Kažkodėl man nebeleidžia įkeltti daugiau nuotraukėlių, tad bijau, kad nedingtų visas pranešimas, kaip tai jau ne kartą buvo nutikę...Daugiau nuotraukyčių įkelsiu su kitu pranešimuku...
Blog Widget by LinkWithin