Šis blogas yra mano dienoraštis, todėl kur daugiau, jei ne į dienoraštį aš galėčiau išlieti savo emocinius išgyvenimus.Visgi kaip aš pavydžiu tiems, kurių vaikai lengvai adaptuojasi darželyje. Liepa (beveik 6m) jau labai noriai vaikšto į darželį, ten lanko įvairius būrelius, turi draugių ir yra patenkinta. Nors man nuo vaikystės vis dar yra išlikę neigiami prisiminimai apie darželį, bet po truputį požiūrį į darželį stengiuosi keisti. Ta prasme, bandau patikėti, kad tai nėra blogybė :-/ Paskaitau Austėjos mintis ir galvoju, Dieve, kaip norėčiau ir aš taip mąstyti. Vis save tikinu, kad Liepai patinka ten, daug veiklos, bendravimo... Nors, aišku, vaikų skaičius grupėje, tai visą reikalą gadina :( Tada nori nenori personalo santykiai į vaikus pasidaro tokie valdiški, "gamykliniai".
Na, bet su Liepa viskas tarkoj. O štai su Barbora... Mes ją planavome į darželį vesti prieš sueinant trims metukams, nes man reiks grįžti į darbą. Bet darželio direktorė pasakė, kad vaiką pradėti vesti nuo pavasario į darželį yra nepriimtina, kad reikia vesti nuo rugsėjo. Kadangi nuo šio rugsėjo vietos nebėra, o nuo kito rugsėjo man jau bus per vėlu. Tai turėdami omeny, kad atsilaisvinus vietai mes turime pirmenybę (nes jau vienas mūsų vaikas lanko tą darželį) ir, kad darželyje nuolat vyksta migracija, tai parašėme prašymą vesti Barborą (2,6m) į darželį nuo šio rugsėjo. Be to, kai su ja vesdavom Liepą į darželį, tai ji labai norėdavo pasilikti su vaikais ar žaisti darželio kieme, todėl galvojau, kad Barborai darželyje turėtų patikti. Taigi, rugsėjo vidury sulaukėme direktorės skambučio, kad atsirado vieta ir galime pradėti lankyti darželį.
Taigi, pirma Barboros diena darželyje. Planavau šiek tiek su ja kartu pabūti ir tada jei ji norės, tai dar kokiai valandžiukei palikti. Kai atėjome į grupę ten virė gyvenimas: vaikų daug, kažkas verkia, kažkas žaidžia, kažkas dar sėdi prie stalo ir valgo pusryčius. Barbora vos įėjusi pasileido tekina prie visų žaidimų, nuo vieno kampelio prie kito bėgte bėgo - taip jai viskas buvo įdomu :) Grupėje dvi auklėtojos ir šeimininkėlė. Viena auklėtoja iškart prisistatė prie mūsų, davė pildyti įvairius popierius, susakinėti įvairią informaciją, sąrašą ką reikia nupirkti ir t.t. Nors tai daryti jai buvo gana sunku, nes nuolat kas nors verkė ir ji eidavo raminti vaikų. Taigi, užpildžiau popierius ir manęs paprašė, kad išeičiau, kad mano buvimas tik dar labiau traumuos vaiką, kad greičiau adaptuosis jei tiesiog paliksiu kelioms valandoms. Taip ir padariau. Aišku, Barbora pamačiusi, kad nebėra mamos baisiai įsiverkė :( Verkiančią radau ir kai atėjau paimti po poros valandų :(
Auklėtoja liepė nedaryti pertraukos ir rytoj vėl atvesti keletui valandų. Ir aš vėl atvedžiau. Šį kartą vedėm kartu su Liepa. Bet viskas pasikartojo kaip ir pirmą dieną :( Trečią dieną jau norėjau nevesti, bet auklėtoja ir vyras primygtinai ragino manęs nesuskysti, nepasiduoti ir vėl vesti. Tik šį kartą Barborą vedė vyras, nes pagalvojom, kad gal jai lengviau bus jį paleisti nei mane. Ką gi, ji vėl verkė.
Kai atėjau jos paimti, auklėtojos vaikus rengė ėjimui į lauką. Atmosfera - chaosas, pasimetę vaikai, vieni apsirengę stovi, kiti verkia ir nesiduoda rengiami. Barboros dar niekas nerengė, ji pamačiusi mane puolė į glėbį ir verkė. Pačiupinėju ją, o ji apsisisisiojusi ir net jau apdžiuvusi :(
Šiaip, jei ji padaro į kelnes, tai dėl diskomforto net negali pajudėti, o čia ji net apdžiūti spėjo. Ji paprastai labai tyliai prašosi į tualetą, tai ko gero niekas tame triukšme ir negirdėjo. O kai padarė į kelnes, gal vėlgi niekas negirdėjo kaip ji skundėsi. O gal ji iš to streso net ir nejautė jokio diskomforto, kad kelnės šlapios. Ai, dabar jau nieko nebeišsiaiškinsim. Bet širdį tai labai suspaudė. Niekam nieko nesakiau (nes auklėtojos užsiėmusios buvo vaikų rengimu), tyliai perrengiau Barborą ir pasakiau sau, kad artimiausiu metu mes čia tikrai negrįšim.
Neturiu nieko prieš auklėtojas, jos tikrai stengiasi, ir vaikus priglaudžia, ir sudomina visokiais žaidimukais, ir šeimininkėlė labai meili su vaikais. Bet kai toks vaikų skaičius ir jie visi naujai atėję, visiems adaptacija, dauguma iš jų liūdi be mamų... tai ar tai normalu??? Kaip turi būti vaikui emociškai baisu patekti į būrį liūdinčių ir verkiančių vaikų su nepažįstamom tetom. Nors vyras ir nesutinka su mano sprendimu, bet kol nėra poreikio aš Barboros tikrai nevesiu į daržą. Tegul adaptuojasi tie vaikučiai, tegul Barbora normaliai išmoksta atlikti tualeto reikalus, tegul emociškai dar pabręsta su mama namie, o tada jau bus galima ateiti į darželį. Su darželiu sutartį sudarėm, kas mėnesį mokestį mokėsim, tai ir vietą mums laikys. Štai tokie mūsų išgyvenimai...
ir vel. neidejo mano komentaro :( pastaruoju metu man arba neleidzia komentuoti, arba istrina..
AtsakytiPanaikintinet nežinau kodėl taip yra :( Man kartais irgi parašo, kad negali įdėti komentaro, bet aš kelias sekundes palaukiu ir dar kartą paspaudžiu, tai tada įdeda. Labai apgailestauju :(
AtsakytiPanaikintiojei, užuojauta dėl tokios pradžios :( palaikau sprendimą leisti adaptuotis kitiems vaikams, o paskui vesti mažytę. o kuris jūsų darželis, kuriame tiek daug vaikų?
AtsakytiPanaikintiViešai gal nenorėčiau įvardinti darželio, nes nemanau, kad jis kuo nors blogesnis nei kiti. Manau, kad visur daug vaikų, juk sunku rasti laisvą vietą, nes grupės užpildytos.
AtsakytiPanaikintiAtvirai sakant abejoju ar gerai, kad nelankysit toliau. Pripranta vaikai, sunkiai, bet pripranta, aš irgi pirmom dienom rasdavau verkiantį, paiminėdavo ir močiutė iki pietų, nervavaus, širdį spaudė, bet adaptavosi. Ir žinojo, kad lankyti reikia.. O jei žinos, kad galima ir nelankyti, sunku bus pripratint. Nežinau, gal klystu, gal vėliau užsimanys :) Vien žo, stiprybės ir kantrybės
AtsakytiPanaikintiTai aš irgi manau, kad pradėjus lankyti reikia ir toliau lankyti. Todėl ir pagalvojau, kad geriau dabar padaryti pertrauką nei vėliau blaškytis. Aš dar laisvai galiu 5 mėn Barborą pasiturėti namie, o tada paliksiu vieną mėnesį adaptacijai daržėlyje ir nuo balandžio mėn jau normaliu rėžimu vesiu į darželį. Manau, kad per tuos 5 mėn susinormalizuos tualeto reikalai ir gal jau nebebus tokio masinio verkimo grupėje :-/
AtsakytiPanaikintiJo, tualeto reikalai tai svarbu. Ir žiema dar priešaky..
AtsakytiPanaikintiman visam gyvenimui įstrigo kai darželyje (nepamenu kiek metų buvo) pristūmiau ir ant to minkštimo puse dienos vienoj vietoj kaip įkasta prasėdėjau...ot prisiminimai :D:D
Oi,erica, nors tai jau praeitis, ale vis tiek man taip taves pagailo. Taip ir įsivaizduoju mažą mergaitę su didele paslaptimi...
AtsakytiPanaikintiNa, aš savo mažiuką, kuriam gruodį bus trys metai, ketinu po poros savaičių išleisti į darželį. Į vieną grupę su sese. Sesė kai tokio amžiaus pradėjo eiti į darželį, tai buvo visko, ir norėjo, ir nenorėjo, žiemą kelis mėnesius nėjo, po to nusprendė, kad darželyje puiki proga pasirodyti puošniai apsirengus per gimtadienius. Leidau jai tai, nes negaliu suprasti kodėl vaiką reikia virkdyti, jeigu mama yra namuose ir gali su juo būti. dabar iš to laiko ji man papasakojo, kad jai būdavo labai ilgai ir ilgu mamos laukti, kol ateis pasiimti. Nes ji taip ir darydavo - laukdavo. O dabar jau tuoj bus penki ir nuo praėjusio pavasario noriai eina į darželį, susidraugavo su keliom mergaitėm ir berniukais, žaidžia, dalyvauja, nors vis dar tik iki pietų, miegelio lieka tik tuo atveju, jeigu man labai labai reikia arba pernai kartasi pasilikdavo penktadienį, su broliu sutardavo, kad abu pasiimsiu vėliau, jis norėdavo popiečio grupėje pasilikti po pamokų.
AtsakytiPanaikintiMažiukui tokio pasirinkimo laisvės nelabai bus, nes grįžtu į darbą. Ir tikiuosi, kad jam adaptacija bus lengvesnė, juk vaikai skirtingi :) Be to vis tiek dirbsiu ne visą darbo dieną.
bandziau vesti maziuka ir as, bet jis buvo juaunesnhis (skubiia gavau darba)tai dabar tam maziukui 4 metai, bet su mama auga :)o mano karjera baigesi net neprasidejus po 3 dienu :( atsikandau as lietuvisku darzeliu, kur per chaosa sunku ir savo vaika rasti... beje, mes dabar gyvenam ne lietuvoj ir vaikas eina keliom val i pre-school, bet augam namie, neatsidziaugiu tiesa sakant...
AtsakytiPanaikintiManau jog nors ir turiu vaikuti neturiu jaustis atmesta ir sedeti namie. As pradejau vesti nuo 2metuku. Kad ir verke kad ir sisiojo vistiek priprato. Grudinimasis dar niekam nepakenke.Todel manau jog tavo vyras teisus.Tam ir yra gi darzeliai, vaikai ismoksta vienas su kitu bendrauti, neprisirisa prie tevu. As galejau tureti laisvo laiko pati sau. Dabar darbas jau prasidejo tad vel gerai darzelis. kartais net palieku ir savaitiniame darzelyje. Galima sau laiko tada skirti, nekelbant apie darba ir karjera. Darzelis tik uzaugina vaika, ismoksta daug geru uzsiemimu, bendravimo.
AtsakytiPanaikintiProtingose knygose rašo, kad vaiko psichika vystosi ankstyvaisiais gyvenimo metais ir, kad vaikui kaip be žiūrėtum vis tiek iki 3 metų (plius minus) geriausia būti su mama, o ne darželyje (ar tuo labiau lopšelyje). Sutinku, kad turint vaikutį neturim jaustis atmestos ar uždarytos namie. Sutinku, kad reikia skirti sau laiko, atsipalaidavusi ir laiminga mama - tikra dovana vaikui. Bet, kad taip nesijaustume nebūtina nusimesti nuo savęs atsakomybę ir vaiką kažkam "atiduoti". Gimus vaikučiui jau niekada nebebus taip, kaip buvo anksčiau. Tenka daug ką keisti (gyvenimo būdą, vertybes, pomėgius...). Darželis tikrai jo neužaugins, o apie atidavimą į savaitinį darželį, tai aš esu kategoriškos nuomonės. Suprantu jei viena mama augina vaiką/vaikus ir turi uždirbti pragyvenimui, dirba pamaininį darbą, kai neturi kito pasirinkimo. Bet laisva valia atiduoti vaiką į savaitinį darželį... net ašaros akyse susikaupė - nepykit už kategoriškumą, bet tai žiauru.
AtsakytiPanaikintidar siais laikais buna savaitiniu darzeliu??? jezau...jau tik paskutiniu gyvenime atveju galeciau vaika ten palikt...siaubas :(
AtsakytiPanaikintiMiela Ruta,
AtsakytiPanaikintiSuprantu is vienos puses bet nepateisinu.As ir taip masciau, taciau supratusi darzelio pliusus kuriu negaliu duoti pakeiciau savo nuomone.
Del savaitinio- ten palikti tik karts nuo karto tikrai gerai -nes kaip sakai - laiminga mama -geris kudikiui.
Prisipazinkime nuosirdziai- jei vedi i darzeli- kiek tas vaikas tave mato vistiek? Ryte suniurzgusia vedi i darzeli ir beveik nesimatai, vakare is po darbo grizes kiek laiko normaliai gali skirti laiko vaikui- realaus laiko?= 10minuciu? abejoju ir del 10-ties.Tad kam save apgaudineti tada ?
Tai paprasciausia mano patirtis ir nuomone.
Kūdikiui, kuris savaitėmis mamos nemato, anoks ten ir gėris ta laiminga mama...
AtsakytiPanaikintiNa, galiu pažiūrėti į sitauciją su įsijautimu - vaikas neturi šalia senelių ir draugų. Jo buvimo vieta yra namai arba darželis, na, tuomet jam likti kokią naktį darželyje gal ir būtų tam tikras nuotykis. Bet jei vėl pažiūrėčiau iš "savo bokšto", tai turiu pastebėti, kad nuėjimas į darželį, pasiėmimas, bendra vakarienė šeimoje, mamos ar tėčio pasaka prieš miegą yra neįkainuojami dalykai. Pvz., aš pastebėjau, kad kai paimdavau vyresnėlę iš darželio ji visą kelią namo murmėdavo, bardavosi ant manęs, būdavo pikta, bet po kokio pusvalanduko ji atsileisdavo. Vėliau aš supratau, kad darželyje ji būna mandagi,taikosi prie situacijų, neišlieja pykčio, liūdesio, nusivylimo, todėl pamačiusi mamą ji išliedavo visos dienos emocijas, o aš kaip kempinė jas sugerdavau. Tada ji jausdavosi saugi ir laiminga. Taip, mes esame užsiėmę, bet nors ir trumpi prisiglaudimai, bučiniai, kutenimai, išsipasakojimai brandina sveiką vaiko sielą. Mes dažnai su savo vyrais rytais beveik nesimatom, o vakarais irgi tik prabėgom, bet ar tai reiškia, kad būtų teisinga darbo savaitei išsiskirti ir gyventi atskirai? Tiesiog sudėlioji prioritetus ir dedi pastangas vienas kitą pastebėti ir skirti laiko, nes supranti, kad jei to nedarysi, tai netrukus vienas kitam tapsime visiškai svetimi žmonės. Vaikai labai greit išauga ir galim net nepastebėti kaip prarasim su jais emocinį ryšį. Esu dirbusi viename Vilniaus savaitiniame darželyje, praleidusi su vaikais ir dienas, ir naktis. Su gailesčiu turiu pripažinti, kad tai emociškai apleisti vaikai. Dėmesingiausia auklėtoja niekaip neatstos jiems mamos. Nenoriu įžeisti ir neteisiu, tiesiog tai mano požiūris. Jei tik suprastumėte kokia Jūs svarbi savo vaikui...
AtsakytiPanaikintiRuta, kokia dabar situacija su darzeliu? Vis apie judvi pagalvoju...
AtsakytiPanaikintiP.S. Dar norejau pasakyti,kad butent siuo metu atlieku tyrimus ir skaitau laaaaaabai didelio masto jau atliktus tyrimus del vaiku ejimo i darzeli. Teisybe pasakius, dar neradau moksliskai pagristos informacijos (ne siaip pamastymu, o MOKSLISKAI IRODYTU FAKTU), kad vaikams, vyresniems, nei vieneri metai, GERAS darzelis kenktu. Taip, GERAS darzelis neatstoja GERU namu - yra tik ju papildas, taciau PUIKUS PAPILDAS, kuriuo po truputi galima naudotis nuo vieneriu metu.
AtsakytiPanaikintiZinau, kad yra parasyta nemazai straipsniu apie tai, kad vaikas turetu buti su mama (net ir psichologai lengva ranka leidzia sau rasyti tokius straipsnius) ir tai yra gerai - taip, vaikui labai gera su mama. TACIAU nereikia buvimo su mama priespastatyti darzeliui. Ar tuo labiau teigti, kad jis kenkia. Nes dar neteko aptikti, kad tai butu moksliskai irodyta. Nors, kaip sakant, samoningai ieskojau tokios informacijos :D
Kaip malonu, Austėja, kad mudvi rūpime, jaučiuosi pamaloninta :) Šiuo metu vis dar Barboros nevedu į darželį. Man į darbą reiks grįžt kovo pabaigoje, tai paliksiu pora mėnesių apsipratimui, tad į darželį keliausim po Naujųjų.
AtsakytiPanaikintiPo tos savaitės mėginimo eiti į darželį Barbora labai "įsikibo" į mane, tarsi būtų praradus saugumo ir pasitikėjimo jausmą. Bet koks išėjimas iš namų (net ir į kiemą) lydimas daugkartinio to paties klausinėjimas: "ar tu būsi su manim, ar manęs nepaliksi?". Anksčiau Barbora labai mielai dienai pasilikdavo pas abejus senelius, bet po ėjimo į darželį ji net ir su jais nenori pasilikti :(
O dėl gero darželio man tai atviras klausimas. Kas yra geras darželis? Tiek Barboros, tiek Liepos grupėje dirba labai šaunios auklėtojos, jos labai stengiasi, įdeda daug jėgų. Bet vis tiek kažkas tuose darželiuose yra ne taip. Pvz., mūsų darželyje laikomasi principo, kad mama/tėvas atvedęs vaiką geriau tegu kuo greičiau išeina ir neerzina jo. Sutinku, kad dažnai tai tikrai geras principas, bet tik ne pirmą kartą atvedus vaiką į svetimą aplinką, pas svetimus žmones. Man taip pat buvo pasakyta, kad galiu pasilikti su Barbora grupėje 10 minučių ir išeičiau. O man norėjosi keletą dienų net nepalikti jos vienos, bet pabūti kartu, padalyvauti įvairioje veikloje (taip dariau su Liepa kitame darželyje). Na, yra ir kitų smulkmenų, kurios man ne prie širdies. Esu ne iš tų moteriškių, kurios garsiai kalba ir visur teisybės ieško. Todėl dažniausiai taikausi prie esamos situacijos. Iš tiesų, labai norėčiau pažiūrėti, kaip dirbama privačiuose ar kitų šalių darželiuose, gal tada pasikeistų ir mano požiūris.
Vyresnioji gan sunkiai priprato prie daržiuko... Daug ašarų ir isterijų buvo :( O va, mažoji labai greit - kelias dienas paverkė, o po to su mielu noru keliavo :) Jai patinka auklėtojos ir auklytė. Patinka žaisti su vaikais :)
AtsakytiPanaikintias visgi laikausi savo nuomones, kad vaikas jei yra galimybe turi likti su mama...kad ir tas kelias dienas susidurimas su lietuvisku darzeliu, man kelia blogus prisiminimus, vien aukletojos pasakymas, kad neimsiu vaiko ant ranku, nors ir verkia, nes kiti nores...is dalies ja suprantu, kai ji viena su 20 vaiku...uztat visai nuomone pasikeite pagyvenus Anglijoj, einam i pre-school, ten vienai aukletojia tenka 4-5 vaikai, visi priziureti, su visais aktyviai dirbama. Mano vaikas mielai ten praleidzia 3 val per diena, 4 dienas per savaite. gal cia ir esme, kad vaikai gauna demesio, yra lavinami - tuomet nauda didele ir vaikui ir mamai (bent kava rytine ramiai isgert:), bet visai dienai...iki maziausiai 3 metu tam sakau griezta NE. cia mano nuomone :)o apie savaitinius darzelius net sneket nenoriu, man cia absurdas.
AtsakytiPanaikintiMan va tokia koncepcija, kaip aprašė Danguolė, visai prie širdies - keletui valandų, keletą dienų ir kai vaikų nedaug. Tada ir auklėtojom lengviau ir vaikams geriau, ir mamoms ramiau :) Dar būtų šaunu, jei mūsuose praktikuotų lankstų darbo grafiką mamoms/tėvams, kad galima būtų po puse dienos dirbti arba susidėlioti darbo valandas suderinus su vyro ir vaikų dienotvarkėm.
AtsakytiPanaikintiMiela Rūta, manau, kad tikriausiai trūksta tik kelių dalykų: lankstumo ir bendradarbiavimo. Iš tiesų nesuprantu, kodėl kartais negalima padaryti ir išimčių... Suprantu, kad galima sakyti: o jei visi pradės jų prašyti??? Bet esmė ta, kad NIEKADA visi jų neprašo... O kartais ta viena išimtis taip gali pagerinti situaciją, kad net sunku patikėti - pati esu tai dariusi ne vieną kartą...
AtsakytiPanaikintiMūsų mažoji eina į lopšelį po 4.5val 4 dienas savaitėje (aš tuo metu keliauju darbuotis). Belgijoje nuo 2.5 metų vaikai eina jau į formaliojo ugdymo įstaigas (kurios yra tarsi viena su pradine mokykla) ir ten būna 8val. Žinoma, tai nėra nuo tamsos iki tamsos, tačiau vis daugiau, nei Danguolė taria griežtą ne :D Ir vaikams - kas yra svarbiausia - patinka :D
O jums linkiu geros pradžios iš antro karto!
Austėja, o aš esu kažkada aptikusi kanadiečių tyrimą, kuris nustatė, kad geriausia vaikams augti namuose su savo tėvais. Ir jokios kitos kombinacijos nebuvo tokios geros vaikui kaip savi namai ir savi tėvai.
AtsakytiPanaikintiŠaltinio nenurodysiu, nes man nerūpėjo išsaugoti šaltinius.
Mano mažiukas išėjo į darželį su džiaugsmu ir entuziazmu, su noru miegoti pietų miegą ir būti iki vėlai vėlai (eina su sese į vieną grupę). Po trejato savaičių entuziazmas nuslopo, o dabar antra savaitė sergam ir būnam namuose. Dar darželio nepasigedo.
O as nuvedziau sunu kai jam sukako 3 metai,beje tuo metu gime ketvirta mergyte.as jaudinausi kad vaikui stresas bus,tipo mama jo nemyli o myli tik naujagime ir panasiai...bet mano nuostabai jis ne karto per visus lankimo metus net neverke ryte!su dziaugsmu keldavosi ir eidavo,likdavo miegot diena nuo 2 savaites,valge geriausiai visoj grupej :) nu zodziu,man buvo netiketa tai nes atsimenu kiek asaru ir nenoro eiske pirmi vaikai.Bet manau sitas mano vaikas gavo labai daug meiles ili 3 metu,daug buvo kalbeta apie darzeli kaip ten bus faina,kad kaskart paimdama as jam atnesiu koki siurpriza...nu ir jis buvo psihologiskai tam pasiruoses.aisku ligu neisvengem,bet va antri metai tai ligu zyyymiai maziau.
AtsakytiPanaikintias nuvedziau sunu kai jam sukako 3 metai,beje tuo metu gime ketvirta mergyte.as jaudinausi kad vaikui stresas bus,tipo mama jo nemyli o myli tik naujagime ir panasiai...bet mano nuostabai jis ne karto per visus lankimo metus net neverke ryte!su dziaugsmu keldavosi ir eidavo,likdavo miegot diena nuo 2 savaites,valge geriausiai visoj grupej :) nu zodziu,man buvo netiketa tai nes atsimenu kiek asaru ir nenoro eiske pirmi vaikai.Bet manau sitas mano vaikas gavo labai daug meiles ili 3 metu,daug buvo kalbeta apie darzeli kaip ten bus faina,kad kaskart paimdama as jam atnesiu koki siurpriza...nu ir jis buvo psihologiskai tam pasiruoses.aisku ligu neisvengem,bet va antri metai tai ligu zyyymiai maziau.
AtsakytiPanaikintiMano vaikui irgi panasiai buvo, jis nenorejo i darzeli nes buvo neprates prie tokio burio vaiku, o ypac nepazistamu. Bet po metu jis labai verzesi i darzeli, nes ten susirado draugu, su kuriais kart nuo karto ir per atostogas susitikdavo :)
AtsakytiPanaikinti