Nors lėktuvu esu skridusi vos vieną kartą ir tas kartas buvo vaikystėje, vis dėlto mano vaizduotėje labai ryškus vienas vaizdinys. Jis labai siejasi su mano sielos išgyvenimais.
Diena apsiniaukusi, niūri, tamsi, drėgna, žvarbi. Debesys pilki, greiti, sunkūs, jie visur, jie valdo. Tačiau pakanka keleto minučių ir lėktuvas pakyla virš debesų, kur saulė akimirksniu viską pripildo šviesa. Viskas pasikeičia. Pasidaro gera ir malonu :)
Apie šį vaizdinį stengiuosi galvoti kiekvieną kartą, kai būna apsiniaukusi diena, kai apima liūdesys, atakuoja depresija ar slegia kokie nors rūpesčiai. Tiesiog galvoju, kad tai laikinas metereologinis/psichologinis reiškinys, tai rūpesčiai, kurie turi pabaigą ir sprendimą. Nes iš tiesų šviečia saulė, tiesiog aš jos tuo momentu nematau. Bet ji yra, ji ir toliau šildo ir šviečia. Neįtikėtina!
Diena apsiniaukusi, niūri, tamsi, drėgna, žvarbi. Debesys pilki, greiti, sunkūs, jie visur, jie valdo. Tačiau pakanka keleto minučių ir lėktuvas pakyla virš debesų, kur saulė akimirksniu viską pripildo šviesa. Viskas pasikeičia. Pasidaro gera ir malonu :)
Apie šį vaizdinį stengiuosi galvoti kiekvieną kartą, kai būna apsiniaukusi diena, kai apima liūdesys, atakuoja depresija ar slegia kokie nors rūpesčiai. Tiesiog galvoju, kad tai laikinas metereologinis/psichologinis reiškinys, tai rūpesčiai, kurie turi pabaigą ir sprendimą. Nes iš tiesų šviečia saulė, tiesiog aš jos tuo momentu nematau. Bet ji yra, ji ir toliau šildo ir šviečia. Neįtikėtina!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą