Pabėgimas arba mamų nuotykiai Druskininkuose

Aš ir dar penkios mamos iš Mamų klubo susiorganizavome savaitgalinį pabėgimą į Druskininkus. Be vyrų, be vaikų, be buities, be darbų… Net dabar, kai rašau apie tai, man nuo veido nedingsta šypsena :)

Tiesą pasakius, galvojau, kad tai padaryti bus sunkiau, tikėjausi vyro pasipriešinimo, vaikų verksmų ar netikėtų ligų. Bet nieko panašaus nebuvo - vyras skatino važiuoti, o kai pradėjau rūpintis kuo šeimyna maitinsis kol manęs nebus, tai liepė nesirūpinti, kad jis pats viską padarys, vaikai nesusirgo ir neverkė :) Žodžiu, ramia dūšia išvažiavau į kurortą :)

Visos palikusios šeimas vykome į Druskininkus. Sunku buvo patikėti, kad mes tai darome. Nors visiškai pasitikėjau vyru, kad jis pasirūpins namais, bet realiai atsipalaidavau tik atvykus į vietą ir nuėjus į Vandens parką.

Pirma kliūtis, su kuria susidūriau - tai viešas pasirodymas su maudimuku :) Bet kadangi be manęs buvo ir daugiau tokių kompleksuotų mamų, tai kartu kompleksuoti buvo drąsiau :) Kita kliūtis - ekstremalumo baimė. Galvojau apsiriboti baseinu ir džakuzi. Netrukus pastebėjau, kad kitos mamos irgi laikosi atokiau čiuožyklų. Tad viena kitą drąsindamos pradėjome ieškoti "lengviausios" čiuožyklos.

Rezultate dvi drąsiausios su dviviečiu pripučiamu ratu jau stovėjo čiuožyklos starto linijoje. O toliau… ilgas ir klaikus žviegimas, pliūkštelėjimas į vandenį ir euforijos šūksniai Netrukus jau visos ristele su pripučiamais ratais kilom prie čiuožyklos. Ir vėl tas pats - ilgas garsus žviegimas, pliūkštelėjimas ir euforija :) Šio malonumo buvo neišbandžiusi tik viena mama. Šiaip ne taip ją įkalbėjom ryžtis. Taigi, sėdim jau mudvi (aš su ta nedrąsiąja mama) dviviečiame rate prie starto linijos. Jau rankomis atsistuminėjam, vietinis prižiūrėtojas mus jau stumia nuo čiuožyklos, kai staiga ta mama persigalvoja ir maldaudama sustoti bando išlipti iš rato. Visi apsimetinėjam, kad negirdim ar nesuprantam ko ji nori, griebiu ją už kojos tempdama atgal į ratą ir … mes jau čiuožiame žemyn :) Žviegimas, pliūkštelėjimas … apačioje išnirusi iš vandens ji griebė ratą ir dar kartą nulėkė prie čiuožyklos :) Taigi, visos mėgavomės šiuo malonumu. Bet netrukus jis pasidarė per paprastas ir pradėjom ieškoti “krūtesnės” čiuožyklos :)

Ir vėl dvi “drąsiausios” ėjo išmėginti naujos trasos. Aš su aukščiau minėta mama laukėm apačioje. Šį kartą žviegimas buvo dar klaikesnis. Netrukus trasoje pasirodo vėl ant dviviečio rato čiuožiančios dvi mamkos: viena - baisiausiai išsigandusi, o kita iki apsisisiojimo besijuokianti :) Pliukštelėjimas į vandenį… Mes klausiamai į jas žiūrime ir negalime suprasti ar buvo baisu ar ne. Viena per juoką vos galėdama kalbėti pasakoja, kad visai nebaisu ir tikrai verta čiuožti, o kita su siaubu aiškina, kad labai baisu, bet vis tiek tvirtina, kad čiuožti tikrai verta. Panaši reakcija ir iš paskos nusileidusių kitų dviejų mamų. Nieko nelaukdamos jos vėl lipa į viršų čiuožti, tad neatsilikdamos mes sekame iš paskos. Rezultate visos nerealiai žviegdamos lekiame čiuožykla žemyn. Pirmą trasos dalį spiegiu nesavu balsu, o po to žviegimą pakeičia isteriškas juokas :D Žiauriai baisu, bet adrenaliniškai faina :) Vėliau, išaiškėjo, kad viena mama visą laiką čiuoždama stabdydavo išsiskėtusi su kojomis, vien pagalvojus apie šį vaizdelį juokas ima :) Gal ir nagais stabdė, bet neišdrįso prisipažinti :)

Po vandens parko grįžusios namo vakarieniavome, plepėjome, pasiruošėme priemones sagės dekupažui. Kol viską dėliojomės įsijungėm muziką, kuri netrukus pradėjo garsėti, mūsų kojos judėti… o netrukus jau šokome kaip kokios paauglės mokyklos žiburėlyje :) Gerai išsišokusios susigalvojom visokių atrakcijų. Viena mama buvo prigalvojusi daug visokių užduočių, o mes entuziastingai jas atlikinėjom. Pvz., buvo pripusti balionai, kuriuos reikėjo visokiais nerealiais būdais sprogdinti, o tada atlikti juose esančias užduotis. Pirmame balione buvo užduotis “kojomis pasiekti lubas”. Esmė ta, kad visos su užsidegimu net negalvodamos stvėrė tą užduotį ištraukusią mamą už kojų ir iškėlė iki lubų. Tik po to sužinojom, kad tos užduotys yra su “cinkeliu”, ta prasme, reikia suprasti jas ne tiesiogiai - pvz, čia nebūtinai turėjo būti žmogaus kojos, būtų pakakę lubas paliesti su kėdės kojomis :D Žodžiu, šėlom iš visos širdies, išsidūkom ir prisižvengėm už visus metus :)

Mūsų linksmybėm nebuvo galo, atrodė tai niekada nesibaigs. O ant stalo jau seniausiai viskas buvo paruošta sagių gamybai. Tačiau dar prieš važiuojant į Druskininkus labai norėjome nueiti į šokius, tad pradėjom svarstyti ar mums išpildyti šį norą ar ne. Po ilgų svarstymų vis gi nusprendėm eiti į šokius. Tad greitai pasikeitėm “skudurus”, padarėm kelis makiažo potėpius ir išėjome. Nors į naktinį klubą atėjome apie 23 val., bet jame buvo tuštoka, o šokių aikštelėje niekas nešoko. Nusiminėm, kad verčiau būtume pasidariusios sages ir tik po to atėjusios :( Na, bet pliusas tas, kad gavome stalelį, nes šiaip vietas žmonės ten rezervuoja iš anksto.

Kai pradėjo rinktis žmonės išsigandome, kad gerokai nuo jų skiriamės. Merginos su trumpais sijonais, su aukštakulniais, iškirptės priekyje iki bambos, gale - iki užpakalio. O mes - su golfais, vilnonėm kojinėm ir kerzavais batais :) Nors nespindėjau jaunyste ir grožiu, bet vis tiek pergyvenau, kad tik kas nors manęs nepakviestų šokti (o kadaise (jaunystėje) šokiuose pergyvenau, kad tik kas nors iškviestų :) Todėl laikėmės taktikos nežiūrėti vyrams į akis, jei kas aplink sukinėdavosi, tai sutartinai jį ignoruodavom, tarsi jo nepastebėdamos :) Kitas atsarginis variantas buvo - jei kurią nors pradės kabinti koks vyriškis, tai ji ims bučiuotis su kuria nors iš mūsų, taip apsimesdama, kad vyrai jai nerūpi :) Ačiū Dievui, to daryti neprireikė :)

Pagaliau šokių aikštelėje pasirodė pirmieji šokėjai. Nors muzika buvo klaikiai bumčikinė, o mums norėjosi ABBA tipo dainų, vis gi išskubėjome ir mes šokti. Gerai, kad namuose turėjom improvizuotą šokių repeticiją, nes po 15 metų ir ilgesnės pertraukos jau net nebežinai kurią vietą reikia judinti :) Pradžioje šiek tiek glumino muzika, aplinka, “plikos” mergos, “žiūrovai”, bet netrukus jau šokom iš visos dūšios. Bet žinote, kas fainiausia? O gi šokti be tikslo ką nors “sumedžioti”, tiesiog šoki sau, nesijaudini kaip atrodai kitiems, nesistengi kam nors patikti - šoki taip, kaip tau norisi. Su užuojauta žiūrėjome į tas išsičiusčiusias ir besirangančias merginas, kurios kiekvienu savo kvėptelėjimu stengėsi pritraukti vyrų dėmesį. Kaip gera būti ištekėjusiomis ir vaikus pasigimdžiusiomis moterimis ;) Išsišokusios gilią naktį grįžome namo daryti sagių :) Bet nuovargis paėmė viršų ir mes sugulėm miegoti, aišku, prieš užmiegant apkalbėjom aktualias temas :)

Ryte išsiruošėme į Druskininkų gydyklas. Ten mūsų laukė tikras lepinimo seansas - mėgavimasis mineralinio vandens baseino paslaugomis, kūno pilingas ir ištrynimas druska bei medumi, viso kūno masažas ir pan. Nors naktis dėl šokių buvo mažai miegota, bet nė kiek nesigailėjau, kad kėliausi šiom dieviškom procedūrom :) Po jų jaučiausi fantastiškai. Tiesa, turiu pripažinti, kad šiek tiek buvau sutrikusi, kai atėjus į masažą liepė visiškai nusirengti. Beje, masažavo tai ir iš priekio, ir iš nugaros :) Na, žinote niekas be mano vyro manęs nuogos nematė ir tuo labiau neglostė :) Bet atjungiau protą ir mėgavausi fantastišku masažu :)

Su gera nuotaika ir nostalgija palikome Druskininkus. Pati sau pavydėjau šio nuotykio :) Labai džiaugiausi savo vyru, kuris mielai išleido, sutiko pasirūpinti vaikais ir leido visur eiti :) Net ir praėjus kelioms dienoms po grįžimo jis vis dar sako, kad labai džiaugiasi mano išvyka. Pabėgimas buvo beveik tobulas. "Beveik", nes taip ir nepasidarėme sagių. Kiekvienai mamai palinkėčiau tokio prasiblaškymo ;)

Panašiai, bet šiek tiek kitaip ir su daugiau nuotraukų apie pabėgimą galite skaityti čia.