Kažkaip nebesugebu susiplanuoti laiko, kad spėčiau parašyti į mamadienį :( Pastaruoju metu užsiėmiau vienu kūrybiniu projektu, kuris atima daug laiko, be to kol laiškus parašau, kol kitų blogus pavartau, kol knygą paskaitau, tai jau ir vėl reik sugrįžt į mamos bei žmonos vaidmenį. Be to sugedo mūsų fotoaparatas, tai be iliustracijų nebegaliu pabaigti kelių pranešimų :(
Vis dažniau pagalvoju apie darbą. Barborai pavasarį sueis 2 metukai ir aš nebegausiu tos didžiosios pašalpos. Vyras yra mokytojas, tad milijonų neuždirbs ir nebus lengva išlaikyti šeimą. Darbe parašiau prašymą vaiko priežiūros atostogoms iki kol vaikui sueis 3 metai. Ir jei atvirai - dar visiškai nenoriu grįžti į darbą. Dirbau socialinį darbą ir jis man patiko, bet dabar, atrodo, esu visai kitame... Norisi būti namie, labiau įsijungti į mamų klubą, turiu visokių kūrybinių sumanymų, kurių grįžus į darbą tektų atsisakyti :( O be to nenoriu net pagalvoti, kad mano mažoji Barborytė gali atsidurti darželyje :(( Ne, ne, ne. Jei aplinkybės neprivers, tai tikrai negrįšiu :)
Kita vertus, vis tiriu ar tai ne tinginystė. Gal aš tiesiog tingiu dirbti? Ir dar pagalvoju, kad taip dažnai nuo buvimo namuose tarp keturių sienų, nuo rutinos ir vaikų zyzimo kapitaliai stogas važiuoja, atrodo, turėčiau stengtis ištrūkti iš namų. Bet nesistengiu. Tiksliau stengiuosi, bet ne į darbą :) Na, nebent būtų galimybės kaip užsienyje turėti lankstų darbo grafiką. Tada ir pinigėlių nors truputį užsidirbčiau, ir darbo įgūdžių nepamirščiau, bet ir namuose galėčiau pasitvarkyti, vaikais pasirūpinti, o gal ir pomėgiams liktų laiko.
Man atrodo aš tiesiog išlepau (čia turėjo būti kitas žodis ;)
Foto iš scaa.usask.ca
Man dažnai kyla minčių, kad be galo gera būti namuose ir neiti į darbą. irgi vis galvoju, ar tai nėra tinginystė... Bet tada save pagaunu, kad būdama namuose darau be galo daug dalykų: rankdarbiauju, užsiimu su sūnučiu, tvarkausi, tada dar ruošimasis paskaitoms, pamokoms ir t.t. ir pan.
AtsakytiPanaikintiGalvoju, jei neturėčiau tiek visokios veiklos, namie būtų per ankšta, bet... labai norėčiau turėti tokį darbą, kurį galėčiau dirbti namuose... Deja...
Aš su ta pačia problema susiduriu. :) Juk namie taip gera... Kaip tai bepavadintume - tinginyste ar tiesiog bandymu save atrasti :)
AtsakytiPanaikintiir man darban nesinori. galvojau - čia tik dėl to kad baisu vaiką palikti, bet va atsirado proga - vaikas pusę dienos su tėčiu o aš po pusę dienos dirbu. nu neveža... (gėda :) ). ir aš save labiau atrasdavau siudama dukrytei drabužėlius negu dabar verslo moterą vaidindama... ir laiko visai nelieka, nors ir pusę dienos dirbu. gerai kad kovo mėn. baigiasi šis darbas ir galėsiu ramia galva iki 3 metų namie "sedėt" :)))
AtsakytiPanaikintiNa, o man kažkaip nesunku būtų į darbą sugrįžti, gal per trumpai su vaiku namuose sėdžiu :). Man patinka mano darbas ir jame galiu realizuoti savo sumanymus ir idėjas, ten galiu užsiimti kūrybiniu procesu... O namie, hmmm... randu ką veikti ir man tai patinka, bet neužtenka. Matyt, kiekvienam savo.
AtsakytiPanaikinti