Valgio gaminimas man nėra mėgstamiausia veikla, netgi viena iš nemėgstamiausių. Nors iš tiesų tai puiki vieta kūrybai ir saviraiškai. O kūryba man patinka. Tad kodėl nepatinka gaminti valgyti? Štai kelios aplinkybės, kurios iššaukia tą nenorą:
- trumpas laikas. Pagaminti reikia greitai (kol miega vaikai arba kol jie užsiėmę ir pan.) Tas skubėjimas visai nepalieka vietos improvizacijom, tada gaminu tai, ką geriausiai moku, ką galiu daryti automatiškai, negaištant laiko galvojimui.
- darbo vietos paruošimas. Virtuvėje gyvenimas verda visą dieną, ten nuolat atsiranda neplauti indai ir kiti daiktai. Todėl dar prieš darant valgyti reikia susitvarkyti sau erdvę, o kartais paaiškėja, kad reikiami puodai neišplauti, įrankiai išnešioti po visą butą. O kaip aukščiau rašiau - laikas tai ribotas, tada skubi ir stresuoji :( Beje prie valgio gaminimo proceso reikia paminėti ne tik darbo vietos paruošimą, patį gaminimą, bet ir visko sutvarkymą po gaminimo ir pavalgymo - brrr, kaip man tai nepatinka. Beje, pastaruoju metu vadovaujuosi principu - gaminti ir tvarkyti vienu metu. T.y. gaminimo metu panaudotą indą iškart dedu į indaplovę arba išplaunu, tokiu būdu stalas visą laiką išlieka salyginai tvarkingas ir erdvus.
- suvokimas, kad "privalai". Tiesiog supranti, kad neturi pasirinkimo negaminti. Na, taip, kartais padarau išimčių - gaminu iš pusfabrikačių (koldūnai, dešrelės, tyrelės) ar šildau vakarykštį maistą. Na, kartais gamina vyras, bet vis tiek darbo vietos paruošimas ir sutvarkymas jau atitenka man :( Tad viską darau "dabrovolna - prinuditelna" (savanoriškai per prievartą).
- dažnumas. Juk būtų visai kitas reikalas, jei gaminčiau valgyti tada, kai jausčiau įkvėpimą :D O dabar - minimum tris kartus per dieną gaminu kažką šilto. Ir kiekvieną kartą reikia sugalvoti tai, kas vaikams patiktų, na, nebūtinai patiktų, bet kad nors kažkiek valgytų :)
- finansinės galimybės. Pagrindinius produktus perkam pagal mūsų finansines galimybes ir kulinarinį išprusimą. Tie produktai dažniausiai būna tokie, iš kurių galima būtų pagaminti kelis patiekalus. O kai norėdama paįvairinti racioną paskaitau įvairius receptus, tai pamatau, kad reikia dar ką nors "dapirkti" , o tas kas nors pasirodo dar yra nepigu.
- savigaila. Čia turiu omeny, kad valgio darymas dažniausia vyksta tada, kai vaikai miega ar yra užsiėmę, o tai reiškia, kad tuo metu aš galėčiau kažką nuveikti sau malonaus (rankdarbiauti, į mamadienį parašyti, pamiegoti, paskaityti ir pan.). Na, savigaila užeina tik tada, kai apie tai galvoji, o šiaip tai ji manęs negraužia :)
Anksčiau rašiau, kad stengsiuosi keisti požiūrį į save. Tai tame keitimo procese stengiuosi į valgio gaminimą žiūrėti kaip į kūrybą, saviraišką, kaip mano meilės išraišką ir atsikratyti "prievolės" pojūčio. Taip sakant - nemalonų paversti maloniu ;)
- trumpas laikas. Pagaminti reikia greitai (kol miega vaikai arba kol jie užsiėmę ir pan.) Tas skubėjimas visai nepalieka vietos improvizacijom, tada gaminu tai, ką geriausiai moku, ką galiu daryti automatiškai, negaištant laiko galvojimui.
- darbo vietos paruošimas. Virtuvėje gyvenimas verda visą dieną, ten nuolat atsiranda neplauti indai ir kiti daiktai. Todėl dar prieš darant valgyti reikia susitvarkyti sau erdvę, o kartais paaiškėja, kad reikiami puodai neišplauti, įrankiai išnešioti po visą butą. O kaip aukščiau rašiau - laikas tai ribotas, tada skubi ir stresuoji :( Beje prie valgio gaminimo proceso reikia paminėti ne tik darbo vietos paruošimą, patį gaminimą, bet ir visko sutvarkymą po gaminimo ir pavalgymo - brrr, kaip man tai nepatinka. Beje, pastaruoju metu vadovaujuosi principu - gaminti ir tvarkyti vienu metu. T.y. gaminimo metu panaudotą indą iškart dedu į indaplovę arba išplaunu, tokiu būdu stalas visą laiką išlieka salyginai tvarkingas ir erdvus.
- suvokimas, kad "privalai". Tiesiog supranti, kad neturi pasirinkimo negaminti. Na, taip, kartais padarau išimčių - gaminu iš pusfabrikačių (koldūnai, dešrelės, tyrelės) ar šildau vakarykštį maistą. Na, kartais gamina vyras, bet vis tiek darbo vietos paruošimas ir sutvarkymas jau atitenka man :( Tad viską darau "dabrovolna - prinuditelna" (savanoriškai per prievartą).
- dažnumas. Juk būtų visai kitas reikalas, jei gaminčiau valgyti tada, kai jausčiau įkvėpimą :D O dabar - minimum tris kartus per dieną gaminu kažką šilto. Ir kiekvieną kartą reikia sugalvoti tai, kas vaikams patiktų, na, nebūtinai patiktų, bet kad nors kažkiek valgytų :)
- finansinės galimybės. Pagrindinius produktus perkam pagal mūsų finansines galimybes ir kulinarinį išprusimą. Tie produktai dažniausiai būna tokie, iš kurių galima būtų pagaminti kelis patiekalus. O kai norėdama paįvairinti racioną paskaitau įvairius receptus, tai pamatau, kad reikia dar ką nors "dapirkti" , o tas kas nors pasirodo dar yra nepigu.
- savigaila. Čia turiu omeny, kad valgio darymas dažniausia vyksta tada, kai vaikai miega ar yra užsiėmę, o tai reiškia, kad tuo metu aš galėčiau kažką nuveikti sau malonaus (rankdarbiauti, į mamadienį parašyti, pamiegoti, paskaityti ir pan.). Na, savigaila užeina tik tada, kai apie tai galvoji, o šiaip tai ji manęs negraužia :)
Anksčiau rašiau, kad stengsiuosi keisti požiūrį į save. Tai tame keitimo procese stengiuosi į valgio gaminimą žiūrėti kaip į kūrybą, saviraišką, kaip mano meilės išraišką ir atsikratyti "prievolės" pojūčio. Taip sakant - nemalonų paversti maloniu ;)
Foto iš chew.hu
Oi, Rutyte, taip apsidziaugiau, kad parasei apie maista. Pastaruoju metu labai panasiai mastau. Ir stengiuosi gaminti taip, kad nereiktu to daryti taip daznai. Ta prasme dar viena taisykle - 3 in 1:))
AtsakytiPanaikintiValgio gaminimas ir man skausminga tema, nors nebuvo tokia kol dukrai nesuėjo 6 mėn. :)
AtsakytiPanaikintiaš prie tavo punktų dar pridurčiau vieną - nėra motyvacijos gaminti, kai nesi tikra kad TAI valgys :)
ir dar vienas - visad jaučiuosi kalta pagamindama kažko, kur nepakankamai geležies (vaikui mažakraujystė), yra pieno produktų (vaikui alergija ir vėl gi mažakraujistė) ar šiaip yra nevisai sveikų ingridientų.
Nida, ir aš stengiuosi nors kaip nors padaryti 2 in 1, o jei pavyksta 3 in 1, tai aukštasis pilotažas :D Ir visgi, kokio reikia strateginio mąstymo - numatymo iškart kelių ėjimų į priekį. Argi tai ne mokslas? Argi tai ne menas? ;)
AtsakytiPanaikintiXena, labai teisingi pastebėjimai. Su alergija beveik neturėjom problemų (tfu, tfu, tfu), o va su mažakraujyste, tai tikrai privargom. Dar iki dabar sąžinė graužia, kad nemoku pilnavertiškai vaikų maitinti. Bet tada pagalvoju, kad bent jau stengiuosi ir nusiraminu :)
mažakraujystei geriamą geležį pirkom gerą mėnesį, ir daug burokėlių. o dėl gaminimo. kai reikia dažnai, tai ir pas mane būna visko, ir nuotaikų ir laiko prasme. gal tai natūralu? pastaruoju metu man labai patinka mintis jog rimčiausi valgymai yra pusryčiai ir pietūs, o vakarienė - 'kažkas lengvo', tai atkrenta vienas darbas :)
AtsakytiPanaikintiaš tai indų plovimą, kuris vyksta metų metais kelis kart per dieną, bandau paversti malonumu, ir vis bandau....bandau...
AtsakytiPanaikintiMan irgi kartais uzeina stresine busena,ypac per vaiku atostogas,kaip cia dabar reikes gamint KASDIEN! visiems 4 vaikams!:(Bet...idomu kai tu pradedi,ir isivaziuoji i tai tai buna net keista kai vaikai iseina i mokykla,darzeli...ir nebereikia tiek daug gaminti :))
AtsakytiPanaikintiSiaip as stengiuos valgyt gamint keliom dienom(pietus),pusryciai-kose ar sumustinukai ir jogurtas,ir vakariene kazka lengvo-varskieciai,makaronai su suriu ar panasiai.ir patikekit kuo paprastesnis maistas tuo vaikams jis labiau patinka.
Dar kartais padarom daug daug naminiu koldunu,oi..tada uztenka ilgam.Kai tingi gamynt pietus ar nera nuotaikos ar sveikatos -istrauki is saldyklio ir skaniausi naminai pietus jau yra :)0 vaikai labai juos megsta(nes ne is tolo neprimena parduotuviniu).o jei dar kartu visi lipdysit tos koldunus cia ir vaikams pramoga