Susivėlusios Angelinos

Kadangi sutvarkė mūsų fotoaparatą, tai galiu papasakoti epizodą apie mūsų veltiniavimą. Laukiau mamų klubo, nes iš neoficialių šaltinių žinojau, kad velsim angelus. Nors mano Liepa yra mamų klubo fanė, bet jei tik būna galimybė stengiuosi jos su savimi neimti, ypač jei gvildenamos kokios nors psichologinės temos. Tačiau šį kartą aplinkybės lėmė Liepai dalyvauti kartu su manimi :)

Taigi, atėjus ir pamačius angelus nusiminiau, nes buvau beveik užtikrinta, kad nieko panašaus tikrai nesugebėsiu padaryti. Guodžiausi tik tuo, kad ten buvo mamų, kurios apskritai niekada nieko bendro nėra turėjusios su vilna, o aš tai nors kažką esu vėlusi. Dar labiau nusiraminau kai atvažiavo technologijų mokytoja Daiva, kuri įkvėpė mus pasitikėjimo ir optimizmo.

Visos puolė badyti vilną. Liepa pradėjo badyti angelo kūną, o aš galvą. Kai atėjo eilė badyti nosį, akis ir burną ji pasakė, kad nebijotume daryti jų didelių, nes tada angelai bus išraiškingesni. Na, aš tai priėmiau labai kraštutiniškai ir padariau laaaaabai dideles akis, nosį ir burną :D Atrodė juokingai, net nežinojau ties kuria vieta viską taisyti. Visos sparčiai judėjo - galvą badė prie kūno, darė rankas, kojas… O aš vis dar badžiau veidą, nes jis atrodė gigantiškai nepatrauklus :/ Liepa pavargusi badyti vaikščiojo ir visas drąsino, kad labai gražūs jų angelai :)

Taigi, namo grįžau tik su kvaila angelo galva :( Tačiau vedama vidinio azarto jau kitą dieną vėl ėmiausi darbo. Kaip betaisiau akis, jos vis tiek buvo ne žmoniškai (tiksliau ne angeliškai) didelės ir kažkur ant pakaušio. Tad tiesiog išpešiau jas lauk ir pradėjau badyti kitas. Žodžiu taip kelias dienas po kokią valandėlę vis prisėsdama kūriau savo angelą, kuris vėliau pasirodė esąs Angelina :) Rezultatas gavosi ne visai toks, kokio siekiau, bet tikrai geresnis nei aš tikėjausi vos pradėjusi darbą :) Ir nors rankos gavosi iš serijos "Volisas ir Gromitas" :)

Beje, po savaitės sunešėm visus angelus. Buvo labai juokinga. Jie tokie skirtingi, įdomūs, originalūs ir … labai panašūs į savo kūrėjas :) Aš vienos draugės net paprašiau, kad ji pažiūrėtų į visus angelus ir pasakytų, kuris labiausiai panašus į mane. Ji, žinoma, pirštu parodė į mano darytą angelą, nors prieš tai nebuvo jo mačiusi :D

Tiesa, mano kūrybinėje biografijoje jau anksčiau yra buvęs angelo vėlimo faktas. Tik tuomet aš mokiausi iš interneto. Atsispausdinau foto ir pagal jį bandžiau velti. Toks buvo originalas, pagal kurį vėliau (labai atsiprašau, bet nepamenu iš kur ėmiau foto):

... o štai toks gavosi rezultatas :) Na, jis (t.y. ji) nelabai panašus į originalą :) Bet man patiko - tai buvo pirmas mano veltinis. Netgi dabar, kai žiūriu į tuos abu "angelus", tas pirmasis (kuris irgi tapo Angelina) man yra netgi mielesnis :)