2008 m. birželio 26 d., ketvirtadienis

Kaip aš mėginau išsimiegoti

Foto iš abcnews.go.com


Nežinau kaip kitų vaikai, bet mano mergaitės nepasižymi geru naktiniu miegu. Liepa visą naktį pradėjo išmiegoti tik būdama beveik keturių metų, tačiau net ir dabar pasitaiko visokių naktinių nerimo akimirkų. Barbora naktį keliasi vidutiniškai 5 kartus. Žodžiu normalaus naktinio miego neesu turėjusi daugiau nei keturis metus. Nors nuolat jaučiu miego stygių, bet kažkaip prisitaikiau prie to. Kai pradedi apie tai mąstyti, tai pasidaro labai savęs gaila, todėl ir nemąstau :)

Periodiškai dėl miego stygiaus užeina "stogo nuvažiavimai". Būtent tai su manimi šiuo metu ir vyksta. Liepa, kaip tyčia, vis nori, kad būtent aš ją migdyčiau. O ji kažkodėl labai ilgai neužmiega - būna prasivarto lovoj iki 2 val nakties :( O kai pagaliau užmiega ir aš iš jos ankštos lovos pereinu į savo kambarį, būtinai atsibunda Barbora. Be to ji per naktį atsibunda dar kelis kartus ir bendroje sumoje ryte turime nepailsėjusią, pavargusią ir piktą mamą :(

Taigi, vakar šeimynai pareiškiau, kad šiąnakt (t.y. praėjusią naktį) miegosiu viena atskirame kambaryje - Liepą tegul migdo vyras arba ji tegul miega mūsų lovoje, o Barborai naktį papą (ji dar yra žindoma) irgi tegul duoda vyras :) aš tik vieną kartą ateisiu jos pamaitinti. Netikėtai susidūriau su vyro ir Liepos pasipriešinimu. Vyras sakė, kad jam bus liūdna, kad nebus prie ko prisiglausti :) O Liepa baisiausiai verkė prašydama, kad leisčiau jai miegoti kartu su manimi. Bet kadangi mano atsiskyrimo tikslas - išsimiegoti, tai jokiu būdu nesutikau, kad Liepa miegoti kartu (nes lova siauroka dviems).

Įdomu, kaip praėjo naktis? Pirmiausia, tai labai ilgai negalėjau užmigti - matyt jaučiau sąžinės graužatį dėl atsiskyrimo. Be to, skaudėjo gerklę ir buvo šalta. O svarbiausia, nors kambarys buvo toli nuo tos vietos, kur miega Barbora, aš vis tiek girdėjau visus jos virkčiojimus ir verksmus. Bet dar keisčiau buvo tai, kad aš net ir per miegus vos pradėjus jai verkti nueidavau į tą kambarį duoti jai papą. Būdavo, kad atsibudus aptinku save sėdinčią kitame kambaryje ir maitinančią Barborą. Žodžiu, ryte buvau vėl neišsimiegojusi ir nelaiminga :)

Dar kartą mėginsiu išsimiegoti gal po kokių poros metų. Tikiuosi pavyks :)

3 komentarai:

  1. vaje, užuojauta, mergaitės mamytės kankintojos:) Aš jau galima sakyti pamiršau bemieges naktis. Mano bernas(beveik 6 m.) tai miega gerai, dar ir ilgiau už kitus savaitgaliais. Na būna naktinių atsikėlimų kai sirguliuoja ar pervargsta, bet labai retai. Išaugs ir taviškės...pažadu:)) erika

    AtsakytiPanaikinti
  2. :) Uzuojauta, as ir keldavausi naktimis iki kol sunui suejo 4 metai ir kaip tu iki siol girdziu jo kniurksejimus ar blogus spnus,kai pradeda kukcioti miegodamas. Na dabar antra sunu turiu, tai keliuosi 3 kartus per nakti (kolkas dziaugiuosi, nes jam dar menesio nera) Ateityje, manau, reikes nakti krutim nemaitinti, tai tikiuosi miegos visa nakti, bet tai tik viltis, nes kai maitinau pirmagimi, tai ir keldavausi po 4-5 kartus per nakti, nes jam reikedavo pakramsnoti :)
    Raminta

    AtsakytiPanaikinti
  3. tai taip iseina,as dar aimingas zmogu kai tik po 2-3 k keliuos per nakti maza maitint...:)bet pilnai jus suprantu...man irgi taip truksta miego...nerealiai...:)

    AtsakytiPanaikinti

Blog Widget by LinkWithin