2008 m. rugsėjo 2 d., antradienis

Iš didelio rašto išėjo iš krašto :)

Vartydama senus savo mokyklinius sąsiuvinius, lietuvių k. gramatikos užrašuose radau štai tokią temą: "Smegenų nagrinėjimas" :) Akivaizdžiai turėjo būti "Skiemenų nagrinėjimas". O vyras pasakojo apie patirtą emocinę traumą (kai pats dar mokėsi mokykloje) - mokytoja prieš visą klasę skaitė ištrauką iš jo rašinėlio: "...ir tik maža plona smėlio juosta skiria rūrą nuo marių..." :)))

O čia ištraukos iš mokinių rašinių ir rašinėlių, kurias radau internete:

Ji ir Petras buvo viena būtybė, negalinti pasidalinti.

Iš Maironio dainų lietuvis suprato nesąs koks girinis, iš kelmo išspirtas, bet turįs savo tėvynę ir tam tikrų jai pareigų.

Ne tik mirusieji viską supranta ir atleidžia.

Kodėl žmonės būna tokie žiaurūs? Žiaurūs ne tik kitiems, bet ir sau: kariasi, šaudosi, šokinėja nuo stogų.

Nors Jurga ir Girdvainis nuskendo, tačiau jų meilė niekada neištirps.

Galiu duoti pavyzdį, kaip vyresnio amžiaus valdininkai, vadovai, direktoriai nenori priimti jauno, perspektyvaus žmogaus į darbo vietą, kur dirba niekam tikęs, kaip pavyzdžiui, elektrikas, kuris tik žino kaip lempoje pakeisti lemputę ir nesidomi naujomis technologijomis.

Kiekvienas mūsų susiduria su vaikyste.
Įsitvirtinus gyvenime, belieka žmogui paskutinis noras svajonė - susirasti savo vienintelę, išrinktąją.
Dažnai pasikartojanti paauglių problema - meilė.

Jei nori įgyvendinti, manau, svarbiausią gyvenimo tikslą - į gyvenimą išleisti palikuonį, turi draugystę pradėti ne proto, o charakterio sumetimais.

J.Marcinkevičius gąsdina skaitytoją daugtaškiu.

Duona - šventas ir ilgą kelią prakeliavęs patiekalas.

Visai neseniai Lietuvoje augo graži, didinga gėlė - tai Vytautas Mačernis.

Julius Janonis ėjo Nemuno pakrante, ir per jo skylėtas kelnes matėsi valstietiška poeto prigimtis.

Ana Karenina nesurado tikro vyro ir todėl atsigulė po traukiniu.

Visi poeto eilėraščiai buvo rimuoti, kas kitiems poetams retai pasitaiko…

Mano įsimintiniausia diena - tyli liepos naktis…

Senovėje beždžionės buvo plikos, bet kai atėjo ledynmetis, jos apaugo plaukais, ir tai padėjo joms tapti žmonėmis…

Žiemą miške neliko nė vieno čiulbančio paukštelio, išskyrus varną.

Kai nebūdavo vyro, Milda dažnai išeidavo į lauką, kol palaipsniui tapo moterimi.

Šunų parodoje dalyvavo dogai, vilkšuniai, laikos, sargiai, bokseriai ir teisėjai.

Rašytoja buvo jautri daugelyje savo vietų…

Perskaitęs savo „Dievų mišką“ Sruoga sužinojo, kaip sunku jam buvo koncentracijos stovykloje.

Tiškevičiai, nors ir aristokratai, buvo inteligentiški žmonės.

Prie ežero mergina melžė karvę, o vandenyje viskas atsispindėjo atvirkščiai…

Jis buvo pasiturintis ūkininkas: turėjo kiaulę, arklį ir žmoną…

Iš tokių detalių, kaip motociklas ar autobusas, galima spręsti, jog tai ne akmens amžius.

Vaičiulaitis viską piešė Antano akimis.

Šienapjūtės dainose apdainuojami mergelės ir grėblio santykiai.

Žemaitė su baudžiauninkų vaikais santykiaudavo per tvorą.

Jeigu Veroniką perkeltume į dabartines sąlygas, jai nebūtų reikėję žudytis, ir ji dar gautų pašalpą.

Kovos lauke girdėjosi numirėlių šauksmai ir dejonės.

Ant savo galo vabalas turi švieselę, kuria ir vilioja pateles.

Pačios gražiausios rajono karvės prizą išlošė mūsų gerbiamoji mero žmona.

Princas palaikė Undinėlę moterimi, nes nematė jos žemiau juosmens.

Och! - tarė jis laužyta lietuvių kalba.

Plaukai sušukuoti į užpakalį.

Surinktas vaistažoles pardavėm vaistinei kartu su klasės auklėtoja.

Kai senovės egiptiečiai mirdavo, jie išsibalzamuodavo.

Mergaitės ėjo sniegu ir draugiškai girgždėjo kojomis.

Mokytojų mintys:

„Kuris iš jūsų pasakė, kad Otas fon Bismarkas - valstietis? (juokiasi) Aš vos nenulūžau nuo kojų!“
„Pagal ką atskirtume, kad Eglė yra Eglė? Pagal savybes ar pagal požymius? Įrodyti, kad Gediminas yra Eglė būtų labai sunku, nors, kad Aurimas turi panašumų su Mindaugu, galima teigti, jog taip!“

„Ten toks gabaliukas, kad nepamatysim sprendinių. Gerai, kad jų ten nėra.“

„Pasakykite, ko aš jums nepasakiau praeitą kartą“

„Žinot, mokslininkai paskaičiavo, kad po 50 milijardų metų saulė užges. Na, pagyvensim - pamatysim…“

Praėjusį kartą taip nieko ir neišmokote, šiandien tęsime toliau.

Lukai, tu neteisingai tyli.

Aš liepiau tau susiimti, o tu ką pasiėmei?!

Berniukai ir mergaitės! Primenu, kad rytoj visi turite ateiti su baltais marškinėliais ir tamsiais sijonėliais.

Tu ką, pirmą kartą gimęs?

Kas ten bamba kartu su manim?

Imkite rašiklius ir garsiai užsirašykite.

Tris dienas mokykloje nebuvai, o jau į tualetą užsimanei!

Ir galite skųstis direktoriui, ministrui ar kokiam kitam velniui!

Kodėl tu, Evelina, atėjai į klasę su mini sijonėliu? Nori pasirodyti protinga?

Kas man atsakys? Niekas?! Čia juk lengvas klausimas! Nagi, rankas aukštyn!

Sėdėkit tyliai, kad girdėtumėt, kaip pelė praskrenda.
Sėsk priešais mane, kad aš tavęs daugiau nematyčiau!

Dovile, kodėl atėjai tiek prisidažiusi? Tiesiog taip ir norisi ne aiškinti tau apie kondensatorių, o pasiūlyti pinigų.

Maža to, kad tu rūkai, bet tu netgi rūkai neteisingai.

Aš žinau, Martynai, kad tu sergi už „Lietuvos rytą”, bet tai dar nereiškia, kad tu neturi mokytis apie Žalgirio mūšį.

Zenonai, net jei tu ruošiesi pragyventi iš kortų lošimo, tau reikia išmokti skaičiuoti.

Dabar dėmesio! Kai pasakysiu „viens”, visi pašoka, o kai pasakysiu „du”, visi nusileidžia ant grindų.

Linkevičiau, šią savaitę tu jau vėluoji į pamokas trečią kartą! Kitas tavo pavėlavimas bus ketvirtas!

Aš tik vieno nesuprantu — nejaugi apžiūrinėti kažkokias kortas yra įdomiau, negu klausytis apie iešmučio virškinimo sistemą?

Kai iš tavęs, Jonaiti, išaugs banditas, tik niekam nesakyk, kad aš buvau tavo mokytoja.

Lukai, nevaizduok čia kvailio protingesnio už mane!

Kas tau ten skambina per pamoką į mobilų? Jei ten tavo tėvas, tai čia man.

Kokia karvė čia rašė vištos koja?

Jums nieko nėra švento, net mokyklos tualete rūkote!

Pažiūrėkime į lygtį, kurią ką tik nutrynė Gabija.

Taigi kas tas nelytinis dauginimasis? Tai dauginimasis be pašalinės pagalbos.

Kas man gali tai suprasti?

Kiek kartų prisitrauksite prie skersinio, tokį pažymį ir gausite. Petrošius. Du kartus? Štai tau dvejetas! Andriušaitis. Nė karto? Va ir vaikščiok dabar kaip koks kvailys be jokio pažymio!

Antrasis pasaulinis karas tai jums ne vėžliukai nindzės.

Nagi, eik prie lentos atsakinėti, kad būtų už ką dvejetą parašyti!

Justai! Tau žiūrėti į tą nustipusią katę kieme įdomiau negu į mane? Tu man pasakyk, nebijok. Jei įdomiau, aš nusileisiu į kiemą, atsistosiu šalia tos katės ir pasakosiu iš ten.

Ištraukos iš flintas.lt; geografija.lt; juokingi.lt; apipi.lt
Foto iš day.lt

6 komentarai:

  1. Heh, taip smagiai ir juokingai, kad garsiai juokiaus skaitydama, o mokytojų mintis savo močiutei, buvusiai mokytojai, skaičiau :D

    AtsakytiPanaikinti
  2. patiko nerealiai :) net nostalgija sueme...

    AtsakytiPanaikinti
  3. Aš dar prisiminiau iš vaikų posakių. Sūnaus darželinokė giriasi: savaitgalį buvom trijų ryžių kalne.:) Arba Maniškis sako: nu mama kaip lyja, tikra sviesto pabaiga.:)

    AtsakytiPanaikinti
  4. juokiausi iki apsiasarojimo...

    AtsakytiPanaikinti

Blog Widget by LinkWithin