"DVYRATUKAS"

Siūlau pažiūrėti, kaip mano vyras praleido savaitgalį. Be je, jis norėjo ir mane su vaikais pasiimti į šį pasivažinėjimą. aš mielai bučiau sutikusi, bet Ugniui sukako vos 4 mėn., todėl atsisakiau ir dabar visai nesigailiu, kad taip padariau :)

P.S. Rankdarbiai su gėlytėmis mums nesigauna, nes Lukas visai nenori jų daryti :). Jam neidomu gelytės... o man taip gražu (ypač tos iš klevo lapų). Ech.... berniukas ;)

Gėlytės ir "Kelias į darželį"

Ir aš pasinaudojau savaitgalio pasiūlymu pasidaryti gėlytę :) Tiek man, tiek Liepai procesas buvo įdomus, o ir rezultatai visai gražūs. Iš anksto nebuvom pasiruošusios šiam darbeliui, tai gėlyčių koteliams naudojom pieštukus ir vieną nušiurusį dekoracinės vielos gabalėlį. Nors ateičiai galvojam prisirinkti lauke pagaliukų arba kotelius tiesiog susuksim iš popieriaus.


Šis darbelis buvo padarytas dabrovolna-prinuditielna (laisvai su prievarta) :) Tiesiog, darželio auklėtoja pasakė, kad rytdienai turime atnešti darbelį eismo tema "Mano kelias į darželį". Jame turi atsispindėti kelias, arba šaligatvis, kuriuo eina ir pan. Taigi, grįžusios namo susiradom tinkamą nuotrauką bei kitų priemonių ir pradėjom darbuotis. Tiesias linijas brėžiau aš, o kirpo Liepa. Ji taip pat piešė medį (aš jį iškirpau, nes sunkiai kirposi). Viską klijavom kartu. Medžiui naudojom visokius vilnos ir popieriaus likučius. Paukščiukas ir šuniukas - pirktiniai lipdukai. Žodžiu rezultatas toks, koks gavosi :) Šiandien Liepa nunešė darbelį į darželį, tai atsiliepimus sužinosiu tik vakare. Šiek tiek jaudinuosi, kad gali netikti dėl nuotraukos panaudojimo ar kad per tvarkingas tokio amžiaus vaikui... Bet svarbiausia, kad patiko Liepai ;)

Įspūdžiai iš moterų konferencijos

Greitai baigėsi savaitgalis ir moterų konferencija :( Pirmas ryškus įspūdis - tai fantastiško grožio vieta. Konferencija vyko poilsio namuose "Dubingiai". Ežeras, rudeniškai spalvoti medžiai, švelni saulutė, nepretenzinga aplinka ir gyvenimo sąlygos leido suprasti, kad esu laukiama ir ypatinga :)

Susirinko šiek tiek virš šimto moterų iš įvairių Lietuvos miestų. Visos pabėgusios iš kasdienės rutinos ir buities, nuo darbų ir nuo puodų. Bet ne nuo vyrų ir ne nuo vaikų ;) Pabėgom, kad grįžtume stipresnės, švelnesnės, moteriškesnės, dar labiau mylinčios :)

Buvo smagu susitikti kibernetiškai pažįstamą veidą Agnužę :) Žiūriu įsistebeilijusi ir galvoju "nu taip pažįstamas veidas, bet iš kur niekaip negaliu prisimint". Ačiū Agnei, kad išlaisvino mane iš šios "kančios" prisipažindama, kad matėmės internete :)) Priėjo ir dar kelios merginos, kurios mane pažįsta iš Mamadienio - keista, bet malonu :)

Pamenat rašiau, kad jau šimtą metų nešokau ir labai noriu pašokti. Kai konferencijoje vieną vakarą pamačiau į salę įeinančią kapelą pagalvojau, kad ko gero Dievas skaito mamadienį :D Mus taip pašokdino, kad pasišokau už visus tuos 100 metų :))

Labai patiko teminiai seminarai: "Aš pagal Dievo širdį" ir "Tarnystėje pagal Dievo širdį". Štai keletas minčių ir pastebėjimų.

Aš esu žmona, mama, sesuo, dukra..., o kas aš esu kai lieku pati su savimi (klausimas pamąstymui)? Kaip be būtų keista, bet moterį sukūrė Dievas :) Jis sukūrė ją vertingą. Tai galima būtų palyginti su auksinio žiedo įdėjimu į dėžutę. Nepriklausomai kokia bus ta dėžutė ir ką mes apie ją galvosim, vis tiek žiedo vertė nuo to nepriklausys. Dažnai moterys neteisingai save vertina. Štai keli klaidingi savęs įvertinimai:

1) aš esu tai, kuo dirbu, kokia mano profesija. Ar tai reiškia, kad firmos direktorė yra vertingesnė už pardavėją ar namų šeimininkę? Ne. Nuo to gali priklausyti kitų požiūris, bet moters vertė nuo to nesikeičia.

2) aš esu tai, ko kiti iš manęs tikisi. Klaidinga manyti, kad kuo labiau vykdai kitų norus, tuo esi vertingesnė.

3) aš esu tai, ką nuveikiu. Dažnai mes save vertinam pagal nuveiktus darbus. Jei nuo to priklausytų mūsų vertė, tai kai kurios moterys (pvz namuose auginančios vaikus) būtų nieko nevertos, nes nėra jokių veiklos rezultatų.

4) aš esu tai, ką patyriau. Informacija apie save kaupiama nuo vaikystės, paauglystės, įvairių santykių ir kitų požiūrio į mus. Kartais ta informacija gali būti klaidinga, ypač patiriant smurtą ar pažeminimą.

Visi išvardinti kriterijai yra netinkami savęs vertinimui. Ar nuo aukščiau minėtos dėžutės paskirties, aplinkinių lūkesčių, nuo to, kur dėžutė yra buvusi ir kas su ja buvo daroma priklauso žiedo vertė? Žinoma, kad NE!

Štai kelios tiesos apie tave:

1) tu esi unikali - tu vienintelė tokių asmenybės bruožų, fizinės išvaizdos, talentų ir sugebėjimų derinys. Nėra kito žmogaus, su tokiu pačiu deriniu.

2) tu esi netobula. Kad ir kokios būtų pastangos, mes vis tiek būsim netobulos. Reikia tai pripažinti, priimti ir atleisti sau. Pripažindama savo ribotumą, priimsi ir save.

3) Tu esi mylima. Dievas tave myli besąlygiškai, tai nepriklauso nuo tavo pastangų ir darbų.

Yra žinoma Švento Rašto eilutė (Jono 3,16), kurioje vietoj "pasaulis" ir "kiekvienas" įrašysiu savo vardą. Tu įrašyk savąjį ir perskaityk. Labai religingus žmones prašom iškart pereiti prie kitos pastraipos :) Taigi, "Dievas taip pamilo Rūtą, jog atidavė savo viengimį Sūnų, kad Rūta Jį tikėdama nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą."

Dar mane labai palietė mintis, kad moteriškumas yra labai vertingas savo savybėmis. Aš moteriškumą nesąmoningai laikiau silpnumu. Bet smulkmeniškumas, santykių puoselėjimas, grožio kūrimas, intuicija ir kitos savybės yra tikras unikalumas, kurio vyrai neturi, ir kurios praturtina kitus.

Praleidau savaitgalį puikiai. Be manęs namai nesugriuvo, vyras jais gerai pasirūpino. Vaikai nors ir pasiilgo manęs, bet labai neliūdėjo.

Projektas "Taisyklės - ne baidyklės!"

Vaikams, o ir mums patiems taisyklės padeda jaustis saugiau. Ne kartą įsitikinau, kad įvardintos (parašytos ir kitu būdu paskelbtos) taisyklės duoda teigiamų rezultatų. Mūsų namuose esančios taisyklės prašosi būti "paskelbtos", nes, atrodo, kad į jas niekas nebekreipia dėmesio. Esu bandžiusi įvairiausių būdų: gerų darbų sąrašas, lipdukai, paskatinimų ir apdovanojimų knygelė ir pan. Visi šie būdai buvo veiksmingi tol, kol mes (tėvai) jų laikėmės ir neapleidome. Vaikai paaugo ir pats laikas iš naujo nustatyti namų/šeimos taisykles.

Sugalvokite savo šeimos taisykles. Jas "paskelbkite" - parašykite, nupieškite, išsiuvinėkite ar pan. Iki lapkričio 1 d. savo taisyklių nuotrauką ir trumpą aprašymą atsiųskite man el.paštu klumpe@gmail.com. Jūsų taisykles paskelbsiu "mamadienyje". Balsavimo būdu bus išrinktas nugalėtojas, kuris gaus apdovanojimą (dar neapsisprendžiau kokį, tai parašysiu vėliau). Atkreipkite dėmesį į aktualumą ir pateikimą - kad taisyklės būtų aktualios jūsų šeimai ir patraukliai pateiktos.

Idėjos.
- Galvokite, kas aktualu JŪSŲ ŠEIMAI.
- Taisyklės gali apimti tik vaikų arba ir suaugusiųjų dienotvarkę, elgesį.
- Nepersistenkite -kuo daugiau taisyklių, tuo sunkiau vaikams jas įsisavinti.
- Galite pagalvoti ir apie paskatinimus ir bausmes (privilegijų apribojimus).
- Į taisyklių "gaminimo" procesą galite įtraukti ir vaikus.

- Galima padaryti taisyklių pristatymo vakarėlį su užduotimis ir pan.

SĖKMĖS!!!

Gero savaitgalio #4

Šį kartą vietoj savaitgalio rekomendacijų parašysiu, kur aš pati norėčiau sudalyvauti.

Pirmiausia, tai norėčiau nueiti į "Keistuolių" miuziklą "Juozapas ir jo svajonių apsiaustas". Pernai planavome nueiti į šį miuziklą, bet taip ir nenuėjome :(
Kitus du spektaklius esame matę, bet labai mielai nueičiau dar kartą :)) Tai absoliučiai atpalaiduojantis ir nuotaiką pakeliantis muzikinis spektaklis "Paskutiniai Brėmeno muzikantai" - NORIU NORIU NORIU :)) O taip pat antrą kartą nuvesčiau Liepą ir pati pažiūrėčiau "Dūkstantmečio kurmis" - spektaklis su mintimi, įdomu ir vaikams, ir suaugusiems ;)

Labai norėčiau nueiti į visų išliaupsintą "Urvinį žmogų". Tai komedija apie vyrą ir moterį...

Norėčiau gyvai paklausyti Chris Botti koncerto.

Norėčiau pašokti... Šimtą metų nešokau, gal jau ir nebemokėčiau. Visi mano šokiai - tai tripčiojimai su vaikais ir sekmadieniais bažnyčioje palingavai per giesmes :) Kur šiais laikais galima būtų nueiti pašokti net neįsivaizduoju. Į tuos vadinamus klubus, tai aš jau per sena :) Gal dar vyksta kokie nors šokiai "Kam virš 30" :))

Seniai norėjau su šeima ramiai pasivaikščioti po kokį nors parką, prie upės, prie skardžio - kur spalvoti medžiai, nukritusių lapų kvapas, kad vaikai rankiotų kaštonus, kankorėžius ir kitas rudens dovanas. Su vyru kalbėtis apie mus, mūsų ateitį, išgyvenimus. Gerti iš termoso arbatą ir valgyti keptus sumuštinius su daktariška dešra ir sūriu...

Namuose su vaikais norėčiau pasidaryti nesudėtingas gėlytes.

Tiesą sakant, aš šį savaitgalį praleisiu puikiai ir be aukščiau išvardintų dalykų, nes važiuoju į moterų konferenciją (su nakvyne :))) Būsiu tarp tokių, kaip aš, klausysių įdomių paskaitų, moteriškai bendrausiu ir nesirūpinsiu buitimi :)

Foto iš luxispostcrossing.blogspot.com

Rožytės - mums pavyko!

Pagaliau prisirinkome spalvotų klevo lapų ir puolėme daryti anksčiau aprašytas rožytes. Procesą ir rezultatą galite matyti nuotraukose.

Liepa viską darė pati, aš tik su siūlu surišau jau padarytas rožytes.

Nors man atrodė, kad Liepa daro ne taip, kaip reikia, bet turiu pripažinti, kad jos rožytės yra kur kas gražesnės nei mano :) Liepa pradėjo daryti su užsidegimu, bet padariusi tris rožytes daugiau daryti nebenorėjo :)

Jungtinis dienoraštis

Vakar daug kas nustebo perskaitęs ne mano rašytą pranešimą "Mano rytas". Jau kuris laikas kviečiu mamas ir tėčius prisijungti prie "mamadienio" rašymo. Kelios mamos į kvietimą atsiliepė :) Jų vardus galite matyti dešinėje po užrašu "Bendraautoriai". Tad vakar turėjome galimybę perskaityti bendraautorės Kukciaus įrašą :) Beje, visada po pranešimu yra parašyta, kas to pranešimo autorius.

Nors "mamadienį" pradėjau rašyti kaip savo asmeninį dienoraštį, bet dabar norėčiau, kad prie jo prisijungtų ir daugiau mamyčių, o gal ir tėvelių :) Ne dėl to, kad išsisėmiau ir neturiu apie ką rašyti, bet, kad nebūtų viskas vienpusiška. Skirtinga ir panaši patirtis praturtins mus.

Jei Jūs norite nors retkarčiais pasidalinti savo motinystės (tėvystės) išgyvenimais, pastebėjimais apie tarpusavio santykius, idėjomis užsiėmimams su vaikais ir pan., tai labai raginu prisijungti prie šio tinklaraščio. Parašykite man el. paštu klumpe@gmail.com ir aš atsiųsiu jums prisijungimo kvietimą.

Foto iš adoptivefamilies.com