2008 m. gegužės 21 d., trečiadienis

Laukimo anatomija

Foto iš www.see-seattle.com

Pastebėjau, kad laukimas yra neatsiejama mūsų kasdienybės dalis. Mes nuolat kažko laukiame: grįžtančių namiškių, atostogų, kūdikio, troleibuso, algos, Eurovizijos :) Tačiau koks tai laukimas be būtų jis visą laiką turi kažkokį kartų prieskonį.

Žinoma laukimas nelygus laukimui. Pavyzdžiui kūdikio laukimas tęsiasi 9 mėnesius ir per visą šį laikotarpį laukimas transformuojasi. Pradžioje jis būna labai jaudinantis, pakylėtas, nekonkretus ir neapčiuopiamas. O pavyzdžiui paskutinį mėnesį ar savaitę laukimas pilnas nerimo, susirūpinimo ir labai varginantis. Kita vertus, troleibuso laukimas visai kitoks - žymiai paprastesnis. Bet vėl gi, laukimas skiriasi priklausomai nuo to ar jūs vėluojate į pokalbį dėl svajonių darbo ar tiesiog važiuojate pasivaikščioti po miestą.

Bet visais atvejais laukimas neša kažkokį nerimą. Net tada kai laukiame kažko labai malonaus kuo ilgiau laukiame, tuo prisigalvojame didesnių lūkesčių, kurie paprastai linkę būti neišpildyti.

Kiekviename amžiaus tarpsnyje tenka išgyventi tam tikrus laukimus. Vaikystėje laukiame kada grįš iš darbo tėvai, kada galėsime susitikti su draugais, laukiame gimtadienių ir t.t. O pavyzdžiui ankstyvoje jaunystėje sunkiausias laukimas yra bręstančioje draugystėje, kai jau mezgasi meilė, dažniausiai kuri nors pusė (mergina ar vaikinas) priversta kęsti laukimo kančias dėl kito neapsisprendimo. Santuokoje vaikelio laukimas, naujo būsto laukimas, algos laukimas ir t.t.

Paprastai laukimas iki numatyto įvykio pradžios būna vienoks, bet jei numatytas įvykis laiku neįvyksta (negrįžta vyras namo, atidėjo algos pakėlimą, vėluoja gimdymas ir pan.), tai labai įsijungia vaizduotė. Neįtikėtinu greičiu galvoje gimsta įvairūs vėluojančio įvykio scenarijai, neįtikėtinos vėlavimo priežastys ir absoliutūs apibendrinimai, išvados ar net nuosprendžiai.

Ar jautėtės kada nors kai laukėte laukėte ir staiga persilaukėte - "perdegėte". Tiesiog jums nebereikia to, ko laukėte. Kartais toks perdegimas yra naudingas, bet taip pat jis gali turėti ir neigiamų pasekmių, pvz. sugriauti santykius.

Emocijos, vaizduotė ir lūkesčiai yra neatsiejama laukimo dalis. Kuo labiau įsijauti į laukimą, tuo labiau jis tave paveikia. Priklausomai nuo žmogaus asmenybės vieni yra labiau jautrūs laukimui, kiti mažiau. Vienus laukimas skatina veikti, o kitus paralyžiuoja ir jie nieko negali daryti.

Kai kurie žmonės manipuliuoja laukimu - specialiai verčia kitus laukti. Tai nedora. Kita vertus, jei ir ne specialiai verčia kitus laukti, bet neatsakingumu ar lengvabūdiškumu sukuria laukimą. Tuo, galbūt, žeisdami artimus žmones. Dažna šeimos situacija, kai vyras užtrunka darbe, kelionėje ar pan. Jis dėl to nelabai jaudinasi, nes žino, kad jam viskas gerai ir jis tuoj bus namie. Bet žmona, nežinodama užtrukimo priežasčių nesąmoningai prisigalvoja baisiausius scenarijus: avarija, užpuolė ir primušė ir t.t. Todėl patartina vėlavimo atveju perspėti namiškius, kad nesijaudintų.

Išvada - stenkitės kuo mažiau įsijausti į laukimą ir neversti laukti kitų.

2 komentarai:

  1. Paskutine nestumo savaite del TO DIDZIOJO IVYKIO vaikelio gimimo, buvo nepakeliama...jau rodos 9 men laukem...o dabar maziukas dar ir numatyta diena neislindo...mat sugalvojo dar pora dienu pasibuti savo namelyje. Pamenu diena pries gimdyma jau net nesikeliau is lovos ir verkiau verkiau...del ko?tiesiog is nuovargio laukti, kada maziukas pas mus ateis...gal savo asaromis ji prisaukiau...nes jau kita ryta supavau ji ant ranku...ir buvo taip be galo keista...keista,kad jis pagaliau su mumis,kad jis va butent toks, o ne pilveio pavidalo...atrodo tiek laukem...o dabar keista...

    AtsakytiPanaikinti
  2. dar kartą sveikinu, Martyna, su leliuku :) Dabar prasidėjo naujų pasiekimų (pirmos šypsenos, žaisliuko suėmimo, atsisėdimo...) laukimas. Bet šis laukimas lengvesnis ir malonesnis nei tas, apie kurį tu aprašei. Labai tave suprantu.

    AtsakytiPanaikinti

Blog Widget by LinkWithin